STEPONAS stovi priešais aršiai nusiteikusius vyrus – 71 Izraelio aukščiausiojo teismo, Sinedriono, teisėją. Visi jie priklauso pačiam įtakingiausiam visuomenės sluoksniui. Juos sukvietė vyriausiasis kunigas Kajafas, vos prieš keletą mėnesių vadovavęs teismui, pasmerkusiam mirti Jėzų (Mt 26:57, 59; Apd 6:8–12). Dabar, keldami vienas po kito melagingus kaltinimus, jie mato kai ką nuostabaus – Stepono veidas atrodo „tarsi angelo“ (Apd 6:13–15).

Kaip šiam Jėzaus mokiniui grėsmingoje situacijoje pavyko išsaugoti neapsakomą ramybę? Steponas, prieš atvedant jį į Sinedrioną, Dievo dvasios galingai veikiamas buvo atsidėjęs šventai tarnystei (Apd 6:3–7). Toji dvasia nepaliko Stepono ir teisme – guodė jį ir priminė jam svarbius dalykus (Jn 14:16, išnaša). Kai jis drąsiai sakė savo ginamąją kalbą (ją galime skaityti Apaštalų darbų septintame skyriuje), šventoji dvasia įgalino jį prisiminti dvidešimt ar net daugiau epizodų iš hebrajiškųjų raštų (Jn 14:26). O dar labiau Stepono tikėjimas sustiprėjo, kai regėjime jis išvydo Jėzų, stovintį Dievo dešinėje (Apd 7:54–56, 59, 60).

Mes irgi galime patekti į pavojų ar patirti persekiojimus (Jn 15:20). Nuolat tyrinėdami Šventąjį Raštą ir uoliai skelbdami gerąją naujieną, leidžiame Jehovos dvasiai mus vesti. Taip pat įgyjame jėgų atlaikyti priešininkų spaudimą ir išsaugoti vidinę ramybę (1 Pt 4:12–14).