1, 2. Ką pajuntame mąstydami apie Jehovos visuotinę organizaciją?

KOKS nepaprastas jausmas apima pagalvojus, kas esame — Jehovos visuotinės organizacijos nariai! Regėjimuose, aprašytuose Ezechielio knygos pirmajame ir Danieliaus knygos septintajame skyriuje, vaizdžiai parodyta, kad Jehova kontroliuoja istorijos eigą ir galiausiai įgyvendins savo didingą tikslą. Jėzus vadovauja žemiškiesiems Jehovos tarnams. Jis rūpinasi, kad būtų garsinama geroji naujiena, kad ją nešantys skelbėjai būtų mokomi bei stiprinami ir kad tikrojo Dievo, Jehovos, garbintojų žemėje vis daugėtų. Visa tai dar labiau sustiprina mūsų pasitikėjimą Jehovos organizacija (Mt 24:45).

² O patys ar žengiame koja kojon su šia nuostabia organizacija? Ar mūsų meilė Biblijos tiesai auga ar blėsta? Apmąstydami šiuos klausimus galbūt pastebėsime, jog pasilpome ir esame nebe tokie uolūs. Taip kartais nutinka. Pirmajame amžiuje apaštalas Paulius ragino bendratikius atminti, koks atsidavęs savo užduočiai buvo Jėzus. Tai, anot Pauliaus, padės krikščionims nepailsti ir nesuglebti siela (Hbr 12:3). Ankstesniame straipsnyje aptarėme, kokį didžiulį darbą atlieka Jehovos organizacija. Kaip Jėzaus pavyzdys pirmiesiems krikščionims, taip šis aptarimas mums, be abejonės, įkvepia ryžto nepailsti ir tarnauti Dievui su užsidegimu.

3. Ką turime daryti, kad tarnyboje neprarastume entuziazmo, ir ką šiame straipsnyje aptarsime?

³ Tačiau kad tarnyboje neprarastume entuziazmo, negana vien apmąstyti gerą pavyzdį. Paulius nurodė, jog reikia imtis veiksmų — „daryti gera“ (Gal 6:9). Dabar aptarkime penkis dalykus, padedančius tvirtai žengti priekin sykiu su Jehovos organizacija. Pamąstyk, kurioje srityje tau asmeniškai arba visai tavo šeimai būtina dar labiau pasistengti.

4. Kodėl galime sakyti, kad sueigos visais laikais buvo svarbus teisingo Jehovos garbinimo elementas?

⁴ Rinktis draugėn Dievo tarnams visais laikais buvo labai svarbu. Danguje dvasinės esybės skirtu metu yra sukviečiamos Jehovos akivaizdon (1 Kar 22:19; Job 1:6; 2:1; Dan 7:10). Senovėje izraelitai būdavo suburiami, kad klausytųsi Dievo įstatymo ir mokytųsi jo laikytis (Įst 31:10-12). Pirmajame amžiuje žydai buvo papratę sueiti į sinagogą ir skaityti šventuosius raštus (Lk 4:16; Apd 15:21). Susirinkimai savo reikšmės neprarado ir įkūrus krikščionių bendruomenę. Iki pat šiandien sueigos tikriesiems krikščionims labai svarbios, be jų neįsivaizduojame savo dievatarnystės. Vienas kitam esame dėmesingi — skatiname mylėti ir daryti gerus darbus. Suvokiame turį raginti vieni kitus, juo labiau, kad regime besiartinančią Jehovos dieną (Hbr 10:24, 25).

5. Kaip sueigose galime vieni kitus drąsinti?

⁵ Viena, kaip galime drąsinti bendratikius, — pasisakyti per sueigas. Savo tikėjimą viešai parodome atsakinėdami į straipsnyje pateiktus klausimus, pakomentuodami kokią Biblijos eilutę, papasakodami trumpą atsitikimą, liudijantį, kaip išmintinga laikytis Dievo Žodžio principų (Ps 22:23; 40:10 [22:22; 40:9, Brb]). Tai, ką sueigose išgirstame iš brolių ir sesių lūpų — tiek pagyvenusių, tiek jaunų, — mums visiems pakelia dvasią, nesvarbu, ar tiesos keliu eitume jau daugelį metų ar dar neseniai.

6. Kaip sueigos padeda mums būti aktyviems dvasinėje veikloje?

⁶ Dėl ko dar Dievas mums liepia reguliariai rinktis į būrį? Per sueigas, suvažiavimus, kongresus įgauname ryžto drąsiai skelbti tiesą, net jeigu mūsų vietovėje žmonės į gerąją naujieną žiūri abejingai ar yra nusiteikę priešiškai (Apd 4:23, 31). Sambūriuose visad aptariamos kokios nors Biblijos tiesos ir tai labai stiprina mūsų tikėjimą (Apd 15:32; Rom 1:11, 12). Krikščioniškuose susiėjimuose gauti pamokymai, taip pat tarpusavio bendravimas teikia laimę, ramybę (Ps 94:12, 13). Mūsų sambūrių programą rengia Vadovaujančiosios tarybos Mokymo komitetas. Jehovos tarnai, išsibarstę po visą pasaulį, šitaip yra lavinami, vedami viena kryptimi. Kokie dėkingi esame už tai, kad šio mokymo galime semtis kiekvieną savaitę be išimties!

7, 8. a) Dėl ko pirmiausia renkamės į bendruomenės sueigas? b) Kuo sueigos naudingos tau?

⁷ Vis dėlto sueigas lankome ne vien todėl, kad tai į gera mums patiems. Pirmiausia tenai renkamės garbinti Jehovos. (Perskaityk Psalmyno 95:6.) Kaip džiugu šlovinti mūsų Kūrėją giesmėmis! (Kol 3:16) Jehovą deramai pagerbiame, jei dalyvaujame visose sueigose, aukštiname jį savo žodžiais (Apr 4:11). Ne veltui krikščionys yra raginami: „Neapleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę“ (Hbr 10:25).

⁸ Ar suvokiame, kad ši Dievo dovana — krikščioniškos sueigos — padės mums ištverti iki pat šitos sugedusios santvarkos pabaigos? Jei taip, mūsų sambūrius laikysime tuo, „kas svarbiau“. Kad ir kokie būsime užimti, laiko jiems tikrai atrasime (Fil 1:10). Niekada, nebent būtų labai rimta priežastis, nepraleiskime galimybės sykiu su tikėjimo broliais ir sesėmis šlovinti Jehovą.

9. Iš ko akivaizdu, kad evangelizacijos veikla yra itin svarbi?

⁹ Eiti išvien su Jehovos organizacija — tai ir uoliai skelbti gerąją naujieną. Šį darbą kadaise pradėjo pats Jėzus (Mt 28:19, 20). Nuo tada garsinti žinią apie Karalystę ir ruošti Kristaus mokinius yra vienas iš esminių visuotinės Jehovos organizacijos uždavinių. Daugybė atsitikimų byloja, jog šiame darbe mus remia angelai ir padeda surasti tuos, „kurių nuostata tinkama amžinam gyvenimui“ (Apd 13:48; Apr 14:6, 7). Pagrindinė žemiškojo Jehovos organizacijos padalinio funkcija — skleisti gerąją naujieną. Ar šis darbas yra svarbiausias ir tau?

10. a) Ką galėtume daryti, kad mūsų meilė tiesai stiprėtų? Prašom pateikti pavyzdį. b) Kaip tarnyba padeda tau nepailsti?

¹⁰ Jeigu uoliai triūsiame evangelizacijos tarnyboje, mūsų meilė tiesai stiprėja. Štai Mičelas, ilgametis vyresnysis ir reguliarusis pionierius, pasakoja: „Man patinka skelbti žmonėms tiesą. Skaitydamas kiekvieną Sargybos bokšto arba Atsibuskite! numerį, neatsistebiu straipsniais — kiek juose išminties, su kokia įžvalga jie parašyti, kaip priimtinai pateikta informacija. Trokštu kuo greičiau aplankyti žmones ir išgirsti jų nuomonę, žadinti susidomėjimą. Tarnyba padeda man jausti tvirtą pagrindą po kojomis. Laiko, kurį nusprendžiu skirti tarnybai, niekad nešvaistau pašaliniams dalykams. Mažiau svarbesnius  reikalus stengiuosi sutvarkyti prieš išeidamas į tarnybą arba grįžęs.“ Jeigu ir mes būsime atsidėję dvasinei veiklai, šiomis paskutinėmis dienomis liksime tvirti. (Perskaityk 1 Korintiečiams 15:58.)

11. Kodėl turime perskaityti visus mūsų organizacijos spaudinius ir apmąstyti, ką skaitome?

¹¹ Dievas dosniai tiekia dvasinio peno per mūsų organizacijos literatūrą. Ko gero, ne kartą skaitydamas kokį leidinį pagalvojai: „Čia kaip tik tai, ko man reikia! Atrodo, kad Jehova tai parašė būtent man!“ Ir tai tikrai ne sutapimas. Per šiuos leidinius Jehova mus ugdo ir mums vadovauja. Dievas pažadėjo: „Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti“ (Ps 32:8). Ar stengiesi perskaityti visus spaudinius ir apmąstyti, ką skaitei? Taip darydamas šiais sunkiais laikais vis stiprinsi savo dvasingumą ir tarnyboje neprarasi uolumo. (Perskaityk Psalmyno 1:1-3; 35:28; 119:97.)

12. Kas padės tau dar labiau vertinti mūsų organizacijos leidinius?

¹² Mūsų leidinius vertinsime dar labiau, jei pamąstysime, kiek daug įdedama triūso, kad jie reguliariai mus pasiektų. Tiek spaudinių, tiek interneto svetainėje publikuojamų straipsnių rengimu rūpinasi Vadovaujančiosios tarybos Rašymo komitetas. Pirmiausia atrenkama medžiaga, tada rašomi leidiniai, vėliau jie taisomi, iliustruojami ir verčiami. Filialai, kuriuose įrengtos spaustuvės, literatūrą atspausdina ir išsiuntinėja į visas tam regionui priklausančias bendruomenes, iki pačių tolimiausių. Kam visas šis darbas? Kad Jehovos tarnai turėtų apsčiai dvasinio peno (Iz 65:13). Tad atidžiai tyrinėkime visą Jehovos organizacijos parengtą literatūrą (Ps 119:27).

13, 14. Kas danguje laikosi Jehovos nustatytos tvarkos ir kaip mes galime tai daryti čia, žemėje?

¹³ Apaštalas Jonas regėjime matė Jėzų, sėdintį ant balto žirgo, išjojusį kovoti su tais, kurie maištauja prieš Jehovą (Apr 19:11-15). Dar jis matė, kad paskui Jėzų joja Dievo angelai ir jau prikelti pateptieji, gavę dangišką apdovanojimą. Jie ištikimai remia Jehovos paskirtąjį Vadą (Apr 2:26, 27). Koks nuostabus, tikėjimą stiprinantis pavyzdys! Ir mes visa esybe trokštame palaikyti Jehovos įvestą tvarką jo organizacijoje.

¹⁴ Milžiniška minia šiandien kaip galėdama remia pateptuosius Kristaus brolius, dar tebesančius žemėje ir einančius atsakingas pareigas Dievo organizacijoje. (Perskaityk Zacharijo 8:23.) Kaip kiekvienas asmeniškai galime palaikyti Jehovos nustatytą tvarką? Viena, paklusdami atsakingų brolių vadovavimui mūsų pačių bendruomenėje (Hbr 13:7, 17). Pagalvok, kaip atsiliepi apie vyresniuosius — ar taip, kad ir kiti būtų paskatinti gerbti juos ir jų darbą? Ar mokai savo vaikus su pagarba žiūrėti į šiuos ištikimus vyrus ir kreiptis į juos patarimo iš Biblijos? Verta pamąstyti ir apie kitus dalykus. Ar šeimoje kalbatės, kaip galėtumėte savo lėšomis paremti pasaulinį evangelizacijos darbą? (Pat 3:9; 1 Kor 16:2; 2 Kor 8:12) Ar rūpiniesi Karalystės sale, ar suvoki, kokia svarbi ir garbinga ši užduotis? Jehova, matydamas pagarbą jo nustatytai tvarkai ir savo tarnų vienybę, dosniai išlieja šventosios dvasios. O toji dvasia mus nuolat stiprina ir šiomis paskutinėmis dienomis padeda nepailsti (Iz 40:29-31).

15. Kodėl turime iš visų jėgų stengtis daryti, kas teisu?

¹⁵ Galiausiai, kad nepailstume ir neatsiliktume nuo Jehovos organizacijos, būtina ištirti, „kas patinka Viešpačiui“, ir gyventi, kaip dera gerosios naujienos nešėjams (Ef 5:10, 11). Mums nuolat tenka kovoti su savo pačių netobulumu, Šėtono vilionėmis, bloga pasaulio įtaka. Kai kam iš jūsų, brangūs broliai ir seserys, kiekvieną mielą dieną reikia sergėti savo draugystę su Dievu nuo įvairiausios žalos. Kaip Jehova jus myli ir vertina jūsų uolias pastangas! Laikykitės ir nepasiduokite! Kai patys elgiamės taip, kaip mokome kitus, — kai gyvename, kaip Jehova reikalauja, — mūsų dievatarnystė įgyja prasmę, jaučiame tikrą džiaugsmą (1 Kor 9:24-27).

16, 17. a) Ką būtina daryti, jei sunkiai nusidedame? b) Ko galime pasimokyti iš Anos pavyzdžio?

¹⁶ Tačiau kaip tada, jei padarai sunkią nuodėmę? Nebandyk jos slėpti, antraip viskas pakryps dar blogesne linkme. Kuo skubiausiai kreipkis pagalbos. Prisimink, kaip jautėsi Dovydas, kai nusidėjo ir neišpažino savo kaltės. Jis sakė: „Kaulai nyko nuo mano nuolatinių dejonių“ (Ps 32:3). Tikrai, jei apie savo slaptas nuodėmes tylime, silpstame emociškai ir dvasiškai, o „kas jas išpažįsta ir nebenusikalsta, tas susilauks gailestingumo“ (Pat 28:13).

¹⁷ Štai kaip buvo su Ana. * Neturėdama nė dvidešimties, sesė jau tarnavo reguliariąja pioniere. Deja, tuo metu ėmė gyventi dvilypį gyvenimą. Ją apleido ramybė. Ana sako: „Mano sąžinė kone visai atbuko. Bet kai ji prabusdavo, jausdavausi kalta. Visą laiką buvau liūdna ir prislėgta.“ Ką sesė darė? Kartą sueigoje buvo aptariami žodžiai iš Jokūbo 5:14, 15. Ana suprato, jog jai būtina pagalba, ir kreipėsi į vyresniuosius. Ji prisimena: „Tos eilutės yra tarsi Jehovos išrašytas receptas, kad pasveiktum dvasiškai. Vaistus nuryti nelengva, bet jie gydo. Paklausiau Šventojo Rašto pamokymo ir man tai išties padėjo.“ Nuo tada praėjo jau keletas metų. Dabar Anos sąžinė švari ir kupina jėgų ji vėl uoliai tarnauja Jehovai.

18. Ką esame pasiryžę daryti?

¹⁸ Branginkime galimybę šiomis paskutinėmis dienomis priklausyti prie Jehovos organizacijos. Nepamirškime, kokia didžiulė tai garbė. Tad kartu su savo šeima lankykime visas bendruomenės sueigas, tenai šlovinkime Jehovą. Taip pat ieškokime doros širdies žmonių, vertinkime mums nuolat tiekiamą dvasinį maistą. Remkime brolius, einančius atsakingas pareigas, ir gyvenkime taip, kaip dera gerosios naujienos nešėjams. Šitaip nė per žingsnį neatsiliksime nuo Jehovos organizacijos ir nepailsime daryti gera.