Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Švara. Kodėl ji tokia svarbi?

Švara. Kodėl ji tokia svarbi?

Švara. Kodėl ji tokia svarbi?

Tūkstančius metų žmonija kentė nuo marų ir epidemijų. Tokias negandas kai kurie laikė Dievo rūstybės ženklu ir bausme nusidėjėliams. Kruopščiai ir atkakliai tyrinėjant per daugelį šimtmečių buvo atskleista, kad tikrieji šių negandų kaltininkai — smulkutėlyčiai padarėliai, gyvenantys šalia mūsų.

Mokslininkai nustatė, jog užkratą gali pernešti žiurkės, pelės, tarakonai, musės ir uodai. Be to, pastebėjo, kad infekcijos greičiau plinta ten, kur žmonės nesirūpina higiena. Taigi nuo to, kiek laikomės švaros, gali priklausyti mūsų gyvybė.

Žinoma, švaros normos skiriasi, nelygu papročiai ir aplinkybės. Tose vietose, kur nėra vandentiekio ar kanalizacijos, laikytis higienos gali būti sunku. Vis dėlto, kai senovės izraelitai keliavo per dykumą, Dievas davė jiems nurodymų dėl švaros, nors tokiomis sąlygomis pasirūpinti švara buvo išties nelengva.

Kodėl švara Dievui svarbi? Kokį deramą požiūrį į švarą turime turėti? Ko tau ir tavo šeimai reikėtų saugotis, kad išvengtumėte ligų?

PAMOKOS baigėsi ir mažasis Maksas *, gyvenantis Kamerūne, skuba į namus. Alkanas ir ištroškęs, jis praveria kuklaus namo duris, paglosto jo išsiilgusį šunį, padeda ant valgomojo stalo kuprinę su knygomis ir atsisėdęs nekantriai laukia valgio.

Mama virtuvėje girdi, kad Maksas parėjo, ir išneša jam lėkštę karštų ryžių su pupelėmis. Bet kai pamato ant švaraus stalo pūpsančią kuprinę, jos veidas apsiniaukia. Ji pažvelgia į sūnų ir lėtai ištaria vieną žodį: „Maaaaksai!“ Šis susivokia, nuima nuo stalo kuprinę ir bėga plautis rankų. Netrukus grįžta prie taip laukto valgio. „Atleisk, mama. Užmiršau“, — sumurma kaltai.

Jei mama rūpestinga, namuose bus laikomasi švaros ir niekas nesirgs, bet kiekvienas šeimos narys turi prie to prisidėti. Švara reikalauja nuolatinių pastangų ir, kaip rodo pavyzdys su Maksu, vaikus reikia kantriai mokyti ir jiems ne sykį priminti.

Makso mama žino, nuo ko gali užsiteršti maistas. Todėl produktus ji ima tik kruopščiai nusiplovusi rankas, taip pat laiko juos uždengtus, kad neprieitų musės. Kadangi maistas gerai apsaugotas, o namai tvarkingi ir švarūs, juose nėra žiurkių, pelių ar tarakonų.

Viena svarbi priežastis, dėl ko Makso mama taip rūpinasi namais, yra jos noras džiuginti Dievą. „Biblijoje rašoma, jog Dievo tarnai turi būti šventi, nes Dievas yra šventas“, — aiškina ji (1 Petro 1:16). Ir priduria: „Šventumas neatsiejamas nuo švaros. Todėl noriu, kad mano namuose būtų švaru ir kad švariai atrodytų visi šeimos nariai. Aišku, tai įmanoma, jei kiekvienas prie to prisideda.“

Būtinas kiekvieno indėlis

Kaip sako Makso mama, švara — bendras visų namiškių reikalas. Kai kuriose šeimose įprasta visiems susėdus aptarti, ko šeimai reikia ir ką būtina pakeisti namų viduje ar lauke. Tai šeimyniškius suartina ir sykiu tai proga vienas kitam priminti, ką kiekvienas gali padaryti dėl šeimos gerovės. Pavyzdžiui, mama vyresniesiems vaikams gali paaiškinti, kodėl jie turi nusiplauti rankas, kai pasinaudojo tualetu, laikė rankose pinigus bei prieš valgį, o šie to pamokyti gali jaunesnius broliukus bei sesutes.

Namų tvarkymo darbus galima paskirstyti visiems šeimos nariams. Kai kas nusprendžia namus valyti kas savaitę ir vieną ar du sykius metuose išvalyti kruopščiai. O kaip su namų aplinka? Gamtosaugininkas Stiuartas Udalis, turėdamas omenyje Jungtines Valstijas, pasakė: „Gyvename šalyje, kur grožis nyksta, bjaurastis tarpsta, kur mažėja atvirų plotų ir kur visa aplinka kasdien kenčia nuo taršos, triukšmo ir pragaištingos veiklos.“

Ar jūsų aplinka irgi keičiasi? Kai kur Centrinėje Afrikoje, kaip ir senovėje, miesto šauklys skambina varpu, kad sutelktų žmones klausyti. Garsiu balsu jis primena gyventojams švarinti miestą, valyti kanalizaciją (drenažo vamzdžius ir lietvamzdžius), genėti medžių šakas, ravėti piktžoles, išvežti atliekas.

Atliekų šalinimas yra pasaulinė problema ir daugeliui valdžių tikras galvos skausmas. Kai kurios savivaldybės uždelsia laiku išgabenti atliekas ir jos kaupiasi gatvėse. Į pagalbą kartais kviečiami vietiniai gyventojai. Kaip geri piliečiai, tikrieji krikščionys vieni iš pirmųjų atsiliepia į kvietimą ir nemurmėdami vykdo valdžios nurodymus (Romiečiams 13:3, 5-7). Jie noriai padaro netgi daugiau nei prašomi. Jiems rūpi aplinkos švara, todėl neretai patys imasi iniciatyvos, nelaukdami miesto šauklio priminimo. Dievo tarnai supranta, jog švara liudija apie gerą išauklėjimą ir atsakomybės jausmą. Puoselėti ją — kiekvieno žmogaus ir kiekvienos šeimos reikalas. Jei aplink namus švaru ir tvarkinga, visi jaučiasi geriau, o maloni aplinka džiugina akį.

Būdami švarūs, teikiame garbę Dievui

Švarumas bei kilni apranga byloja apie tai, ką garbiname, ir patraukia kitų dėmesį. Štai vienas pavyzdys. Į restoraną Tulūzoje (Prancūzija) po Jehovos liudytojų kongreso sugužėjo maždaug penkiolika vaikinų ir merginų. Senyva pora prie gretimo stalo sunerimusi laukė, ar nepasigirs triukšmingos kalbos ir užgauliojimai. Tačiau, jų nuostabai, tie gražiai apsirengę žmonės elgėsi drausmingai, maloniai šnekučiavo. Kai jaunuoliai ruošėsi išeiti, pora pagyrė juos už puikias manieras ir vienam iš jų pasakė, jog taip elgiantis šiandien retai kada pamatysi.

Jehovos liudytojų filialuose, spaustuvėse ar gyvenamosiose patalpose laikomasi pavyzdingos švaros ir tai nelieka lankytojų nepastebėta. Dėvėti švarius drabužius, praustis ir maudytis po dušu — visų ten dirbančių ir gyvenančių savanorių priedermė. Dezodorantai ir kvepalai negali atstoti kūno higienos. Kai tie savanoriai (arba visalaikiai tarnai) vakarais ar savaitgaliais skelbia kaimynams, jų derama išvaizda padeda kitiems palankiau vertinti skelbiamą žinią.

„Būkite Dievo sekėjai“

Krikščionys raginami būti „Dievo sekėjais“ (Efeziečiams 5:1). Pranašas Izaijas užrašė regėjimą, kuriame matė, kaip angelai Kūrėjui šaukė: „Šventas, šventas, šventas“ (Izaijo 6:3). Šiais žodžiais jie pabrėžė Dievo nepaprastą tyrumą ir švarumą. Todėl Dievas tikisi, kad ir jo tarnai bus tokie. „Būkite šventi, nes aš esu šventas“, — sako jis (1 Petro 1:16).

Biblijoje krikščionims liepiama ‘vilkėti padoriai’ (1 Timotiejui 2:9). Nenuostabu, kad Apreiškimo knygoje „spindinti, tyra drobė“ vaizduoja teisius darbus tų, kuriuos Dievas laiko šventais (Apreiškimo 19:8). O nuodėmę Biblijoje dažniausiai simbolizuoja dėmė arba nešvara (Patarlių 15:26, Jr; Izaijo 1:16; Jokūbo 1:27).

Šiandien milijonams žmonių tenka gyventi ten, kur laikytis fizinės švaros, aukštos moralės bei tyrai garbinti Dievą reikia daug pastangų. Tam kliūčių nebeliks tada, kai Dievas ‘darys visa nauja’ (Apreiškimo 21:5). Kada išsipildys šis pažadas, visoks netyrumas ir nešvara pranyks amžinai.

[Išnaša]

^ pstr. 6 Vardas pakeistas.

[Rėmelis 10 puslapyje]

Dievas nurodė laikytis švaros

Izraelitams buvo pasakyta, kad keliaudami per dykumą rūpestingai užkastų išmatas (Pakartoto Įstatymo 23:12-14 [23:13-15, Brb]). Tai reikalavo nemenkų pastangų, nes stovykla buvo didžiulė, bet darydami, kas liepta, izraelitai išvengė tokių ligų kaip vidurių šiltinė ir cholera.

Jie taip pat turėjo gerai išplauti ar sunaikinti bet kokį daiktą, jei ant jo užkrito ar jį sutepė dvėsena. Nors izraelitai ne visada suprato, kam to reikalaujama, tai padėjo apsisaugoti nuo infekcijų (Kunigų 11:32-38).

Kunigai, prieš eidami atlikti apeigų į padangtę, turėdavo mazgotis rankas ir kojas. Pripildyti vario praustuvą vandens, skirto tam tikslui, nebūdavo lengva, bet nurodymo praustis reikėjo griežtai laikytis (Išėjimo 30:17-21).

[Rėmelis 11 puslapyje]

Gydytojo priminimai

Vanduo būtinas gyvybei palaikyti, bet nuo užteršto vandens galima susirgti ar net mirti. Gydytojas J. Mbangė Lobė, Dualos miesto (Kamerūnas) sveikatos skyriaus vadovas, viename interviu davė keletą praktiškų patarimų.

„Jeigu įtariate, kad vanduo užterštas, jį virinkite.“ Tačiau įspėjo: „Chlorkalkės bei kiti chemikalai irgi tinka vandeniui nukenksminti, bet nemokant jais naudotis galima susilaukti bėdos. Nepamirškite nusiplauti rankų su muilu prieš valgydami ar išėję iš tualeto. Gabaliukas muilo nėra prabanga net beturčiams. Drabužius skalbkite dažnai ir, jeigu kamuoja odos ligos, — karštame vandenyje.“

„Palaikyti švarą namuose ir aplink namus turi kiekvienas šeimos narys, — tęsia gydytojas. — Tualetai ir išvietės dažniausiai menkai prižiūrimi, todėl juose greit prisiveisia tarakonų ir musių.“ Turėdamas omenyje vaikus, jis pataria: „Venkite maudytis upeliuose, kurie greta jūsų namų. Jie pilni pavojingų mikrobų. Namie kas vakarą prieš eidami gulti nusiprauskite, išsivalykite dantis, miegokite prisidengę tinkleliu nuo uodų.“ Šių patarimų esmė tokia: viską apgalvok iš anksto, daryk, ką nusprendęs, ir išvengsi nelaimės.

[Iliustracija 10 puslapyje]

Skalbkite drabužius, kad išvengtumėte odos ligų

[Iliustracija 10 puslapyje]

Krikščionys stengiasi tvarkyti savo namų aplinką

[Iliustracija 10 puslapyje]

Mylinti mama rūpinasi savo šeimynos švara