Ar žinojote?

Ar Poncijus Pilotas turėjo pagrindo bijoti imperatoriaus?

Spausdami Romos vietininką Poncijų Pilotą nužudyti Jėzų, žydų vadovai sakė: „Jei šitą paleidi, nebesi ciesoriaus draugas“ (Jono 19:12). Čia paminėtas „ciesorius“ buvo Romos imperatorius Tiberijus. Ar Pilotas turėjo priežasčių jo bijoti?

Koks žmogus buvo imperatorius Tiberijus? Gerokai anksčiau iki Jėzaus teismo Tiberijus pagarsėjo kaip „vyras, atsidavęs vien savo geismams ir trokštantis juos tenkinti vis labiau iškreiptais būdais“, rašoma leidinyje The New Encyclopædia Britannica. Paranojiškos baimės apimtas, jis liepdavo kankinti ir bausti mirtimi kiekvieną, ką tik įtardavo išdavyste. „Remiantis ano meto istorikais, — teigia tas pats leidinys, — jis mėgo pačias žiauriausias ir begėdiškiausias pramogas. Net švelniai tariant, žudė nuožmiai ir ką tik panorėjęs.“

Ko gero, dėl tokios Tiberijaus reputacijos Pilotas nusileido žydų vadovams ir atidavė Jėzų mirčiai (Jono 19:13-16).

Kodėl Jėzus nuplovė savo apaštalams kojas?

Senovės Izraelyje dauguma žmonių apie namus darbuodavosi basi. Kiti dėvėdavo sandalus, kuriuos tesudarė padas su dirželiais aplink pėdą ir kulkšnį. Kadangi keliai ir laukai būdavo dulkėti ir purvini, kojos greit pasidarydavo nešvarios.

Dėl to buvo įprasta prieš įeinant į namus sandalus nusiauti. Svetingumas reikalavo, kad svečiui būtų nuplautos kojos. Tai padarydavo pats šeimininkas arba kuris nors jo tarnas. Apie šį paprotį liudija daug Biblijos pavyzdžių. Štai Abraomas vyrams, kurie atėjo prie jo palapinės, tarė: „Leiskite, kad atneščiau kiek vandens jūsų kojoms nuplauti ir tada galėsite po šiuo medžiu pailsėti. Ir kąsnelį duonos jums atnešiu, kad atsigaivintumėte“ (Pradžios 18:4, 5, Vl; 24:32, Brb; 1 Samuelio 25:41; Luko 7:37, 38, 44).

Žinant tų laikų papročius lengviau suprasti, kodėl Jėzus paskutinį kartą švęsdamas Paschą nuplovė kojas savo mokiniams. Šeimininko ar tarno, galinčio atlikti šią pareigą, tada nebuvo, o mokiniai, matyt, nepasisiūlė. Todėl pasiėmęs dubenį vandens ir rankšluostį Jėzus pats padarė jiems tą paslaugą, tuo duodamas meilės ir nuolankumo pamoką (Jono 13:5-17).