Artinkimės prie Dievo

Našlaičių tėvas

Išėjimo 22:21-23 [22:22-24, Brb]

‘NAŠLAIČIŲ tėvas — tai Dievas savo šventoje buveinėje’ (Psalmyno 68:6 [68:5, Brb]). Šie įkvėpti žodžiai atskleidžia apie Jehovą jaudinančią tiesą: jis nėra abejingas nuskriaustųjų poreikiams. Kad jam rūpi be tėvo likę vaikai, aiškiai matome iš Įstatymo, kurį jis davė Izraeliui. Patyrinėkime Išėjimo 22:21-23 [22:22-24, Brb], kur pirmą kartą Biblijoje yra paminėtas „našlaitis“. *

Dievas perspėja: „Neskriausite [...] našlaičio“ (21 eilutė). Tai nebuvo paprastas prašymas elgtis žmoniškai; tai buvo Dievo įsakymas. Vaikas, netekęs tėvo, savo gynėjo ir aprūpintojo, buvo pažeidžiamas. Niekas neturėjo tokio vaiko kaip nors „skriausti“. Kituose Biblijos vertimuose žodis „skriausti“ yra verčiamas „spausti“, „išnaudoti“, „blogai elgtis“. Dievas rimtai žiūrėjo į negerą elgesį su našlaičiais. Kiek rimtai?

Toliau rašoma: „Jei juos nuskriaustum, kai tik jie manęs šauksis, aš tikrai išgirsiu jų šauksmą“ (22 eilutė). Perspėjimas 21 eilutėje duodamas daugeliui, o 22 eilutėje jau vienam. Taigi tiek visa tauta kartu, tiek kiekvienas asmeniškai buvo atskaitingi Dievui už šio įstatymo laikymąsi. Jehova stebėjo; jis palenkė ausį, kad išgirstų našlaičius, buvo visada pasiruošęs atsakyti į jų pagalbos šauksmus (Psalmyno 10:14; Patarlių 23:10, 11).

Kaip būtų, jei kas nors nuskriaustų našlaitį ir šis dėl to šauktųsi Dievo? „Degsiu pykčiu, — sako Jehova, — ir išžudysiu jus kalaviju“ (23 eilutė). Viename Biblijos žinyne sakoma, kad „pažodinis šio posakio [„degsiu pykčiu“] vertimas yra ‘mano nosis pasidarys karšta’; tai idioma, reiškianti didelį įniršį“. Atkreipk dėmesį, kad Izraelyje spręsti šį reikalą Jehova nepaliko žmonių teisėjams. Dievas pats skirdavo bausmę kiekvienam, kas išnaudojo negalintį apsiginti vaiką (Pakartoto Įstatymo 10:17, 18).

Jehova nepasikeitė (Malachijo 3:6). Jam ir dabar gaila vaikų, kurie neteko savo gimdytojų (Jokūbo 1:27). Nėra abejonių, Jehova, našlaičių tėvas, teisėtai pasipiktina matydamas skriaudžiamus nekaltus vaikus. Tie, kas bando išnaudoti vargšą vaiką, nepabėgs nuo Jehovos ‘degančio pykčio’ (Sofonijo 2:2). Tokie nedorėliai sužinos, kaip „baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas“ (Hebrajams 10:31).

[Išnaša]