Jie mylėjo Dievo Žodį

SVARBIOS žinios, kad jas galėtų suprasti kuo daugiau žmonių, dažnai būna verčiamos į kitas kalbas. Biblijoje — Dievo Žodyje yra labai svarbi žinia. Nors Biblija užbaigta prieš daugelį metų, visos jos mintys užrašytos „mums pamokyti“ ir teikia paguodą bei ateities viltį (Romiečiams 15:4).

Kadangi Biblijoje yra pati svarbiausia visų laikų žinia, logiška manyti, jog ši knyga turėtų būti prieinama daugeliu kalbų. Visais amžiais buvo vyrų, kurie vertė Bibliją nepaisydami savo silpnos sveikatos, valdžios draudimo, net grasinimų nužudyti. Kodėl jie dėjo tokias pastangas? Todėl, kad mylėjo Dievo Žodį. Biblijos vertimo istorija išties nepaprasta. Atverskime keletą jos puslapių.

„Anglai Kristaus įstatymą geriausiai supranta angliškai“

Kai apie 1330 metus gimė Džonas Viklifas, pamaldos Anglijos bažnyčiose vykdavo lotynų kalba. Tačiau kasdienė paprastų žmonių šneka buvo anglų. Jie su savo kaimynais kalbėdavosi angliškai, Dievui irgi melsdavosi angliškai.

Viklifas, katalikų kunigas, gerai mokėjo lotynų kalbą. Vis dėlto, jo manymu, ta kalba mokyti žmones Biblijos tiesų buvo netinkama, nes lotyniškai kalbėti galėjo tik visuomenės elitas. „Aiškinti Dievo įstatymą, — rašė jis, — reikia tokia kalba, kuri geriausiai visiems suprantama, nes tai, ko mokome, yra Dievo žodis.“ Tad Viklifas su bičiuliais subūrė grupę versti Bibliją į anglų kalbą. Darbas truko apie dvidešimt metų.

 Katalikų bažnyčia nėmaž nesidžiaugė nauju Biblijos vertimu. Kodėl ji buvo nusistačiusi priešiškai? Leidinyje The Mysteries of the Vatican aiškinama: „Pasauliečiai tada galėjo sužinoti, kokia paprasta buvo pirmųjų amžių krikščionybė, palyginus su dabartine katalikybe [...]. Didžiulis skirtumas tarp krikščionybės Įkūrėjo ir apsišaukėlio jo vietininko [popiežiaus] mokymų atsiskleidė kaip niekad ryškiai.“

Popiežius Grigalius XI išleido penkis įsakus, smerkiančius Viklifą. Tačiau vertėjas nė kiek neišsigando ir atsakė: „Anglai Kristaus įstatymą geriausiai supranta angliškai. Mozė Dievo įstatymą girdėjo savo gimtąja kalba, Kristaus apaštalai irgi.“ Apie 1382 metus, neilgai trukus iki Viklifo mirties, išėjo pirmasis jo parengtas angliškas visos Biblijos vertimas. Dar po dešimties metų šį vertimą, kiek pataisytą ir lengviau suprantamą, išleido vienas iš jo bendradarbių.

Kadangi spausdinimo mašinų tada dar nebuvo, kiekvieną rankraštį reikėdavo kuo stropiausiai perrašyti ranka — ir tam išeidavo apie dešimt mėnesių! Tačiau mintis, kad Biblija gali paplisti, Bažnyčią taip baugino, jog vienas arkivyskupas pagrasė atskirti nuo bažnyčios kiekvieną, kas tik skaitys Bibliją. Praėjus 40 metų po to, kai Viklifas mirė, popiežiaus tarybos nutarimu dvasininkai iškasė jo palaikus, kaulus sudegino ir pelenus išbėrė į Svifto upę. Tačiau nuoširdūs tiesos ieškotojai siekė turėti jo vertimą. Pasak profesoriaus Viljamo Blakberno, „buvo padaryta daugybė Viklifo Biblijos kopijų, jos buvo platinamos ir perduodamos iš kartos į kartą“.

Biblija kaimiečiui

Per 200 metų po Viklifo anglų kalba visiškai pasikeitė. Vienas jaunas pastorius, gyvenęs netoli Bristolio, labai sielojosi, kad tiek mažai žmonių gali suprasti Bibliją. Sykį tas pastorius, Viljamas Tindelas, išgirdo vieną išsilavinusį vyrą sakant, jog geriau būti be Dievo įstatymų negu be popiežiaus įstatymų. Tindelas tada pareiškė, kad jeigu Dievas leis, po nedaugelio metų jis padės kaimo vaikinui išmanyti Bibliją geriau už tą išsilavinusį vyrą.

Viklifas vertė iš lotyniškosios Vulgatos ir kopijas perrašinėjo ranka. 1524 metais Tindelas, persikėlęs iš Anglijos į Vokietiją, ėmė versti Bibliją iš originalo kalbų — hebrajų ir graikų — ir paskui spausdinimo mašina Kelne pradėjo savo vertimą spausdinti. Apie tai greit sužinojo Tindelo priešai ir įtikino Kelno senatą įsakyti visas kopijas konfiskuoti.

Tindelas pabėgo į Vokietijos miestą Vormsą ir ten tęsė pradėtą darbą. Netrukus Biblijos graikiškieji raštai, Tindelo išversti į anglų kalbą, buvo slapta atgabenti į Angliją. Per šešis mėnesius jų buvo parduota tokia  daugybė kopijų, kad vyskupai sušaukė nepaprastąjį susirinkimą ir liepė vertimus deginti.

Idant užgniaužtų Biblijos skaitymą ir tariamas Tindelo erezijas, Londono vyskupas liepė serui Tomui Morui iškoneveikti Tindelą savo knygose. Morui ypač nepatiko, kad šis vertėjas vietoj žodžio „bažnyčia“ vartojo „bendruomenė“, o vietoj „kunigas“ — „vyresnysis“. Tokie žodžiai galėjo sukelti ginčus dėl popiežiaus valdžios ir skirtumo tarp dvasininkų ir pasauliečių. Moras taip pat pasmerkė Tindelą, kad šis graikišką žodį agape vertė „meilė“, o ne „labdara“. „Tai irgi kėlė grėsmę bažnyčiai, — teigiama knygoje If God Spare My Life, — nes dėl tariamo labdaros sumenkinimo galėjo sumažėti dosnių dovanų, indulgencijų, palikimų — viso to, kuo tikintieji buvo skatinami grįsti sau kelią į dangų.“

Tomas Moras ragino deginti „eretikus“, dėl to 1536-ųjų spalį Tindelas buvo pasmaugtas ir jo kūnas sudegintas ant stulpo. Pats seras Tomas Moras vėliau neteko karaliaus malonės ir buvo nukirsdintas. Bet 1935 metais Romos katalikų bažnyčia jį kanonizavo, o popiežius Jonas Paulius II 2000-aisiais paskelbė politikų globėju.

Tindelas tokio pripažinimo nesusilaukė. Tačiau jo draugas Mailsas Koverdeilas, dar Tindelui gyvam esant, surinko jo išverstas Biblijos dalis į vieną knygą. Tai buvo pirmas angliškas vertimas, atliktas iš originalo kalbų! Dievo Žodį dabar galėjo skaityti bet kuris kaimo vaikinas. Na, o kaip buvo su Biblijos vertimu į kitas, ne anglų, kalbas?

„Beveik neįmanoma“

Nepaisydamas šeimos ir draugų prieštaravimo, britų misionierius Robertas Morisonas tvirtai pasiryžo išversti visą Bibliją į kinų kalbą ir tuo tikslu 1807 metais išplaukė į Kiniją. Jo, nusprendusio imtis šio vertimo, laukė gana nelengvas darbas. Kaip teigė tuometinės Ost Indijos bendrovės vadovas Čarlzas Grantas, „įgyvendinti tokį sumanymą buvo beveik neįmanoma“.

Atvykęs Morisonas sužinojo, jog užsieniečius mokyti savo kalbos kinams uždrausta — už tai baudžiama net mirties bausme. Kad nenukentėtų pats ir kad apsaugotų tuos, kurie sutiko jį mokyti, Morisonas kurį laiką niekur neišeidavo iš namų. Pasak vieno pranešimo, „po dvejų metų jis jau galėjo kalbėti literatūrine kinų kalba bei dar keliais dialektais, taip pat kiniškai skaityti ir rašyti“. Tuo tarpu imperatorius išleido įsaką, kuriuo krikščioniškų knygų spausdinimas  buvo paskelbtas mirtimi baustinu nusikaltimu. Nors grėsė nuolatinis pavojus, Morisonas 1819 metų lapkričio 25-ąją baigė versti visą Bibliją į kinų kalbą.

Iki 1836-ųjų kinų kalba buvo išleista apie 2000 visos Biblijos bei 10000 jos graikiškųjų raštų egzempliorių, taip pat 31000 atskirų Biblijos dalių. Dėl meilės Dievo Žodžiui tai, kas buvo „beveik neįmanoma“, tapo įmanoma.

Biblija pagalvėje

Praėjus dviem savaitėms po vestuvių 1812-ųjų vasarį, amerikiečių misionierius Adoniramas Džadsonas su žmona En sėdo į laivą ir išplaukė į tolimą kelionę. Galiausiai, 1813 metais, apsistojo Birmoje. * Atvykę nieko nelaukdami juodu ėmė mokytis birmiečių kalbos — vienos iš pačių sunkiausių pasaulyje. Po kelerių metų studijų Džadsonas rašė: „Pradėjome mokytis kalbos kitoje žemės pusėje gyvenančios tautos, kurios minčių raiška labai skiriasi nuo mūsų [...]; neturime nei žodyno, nei vertėjo, galinčio paaiškinti nors vieną žodį.“

Nepaisant visų su kalba susijusių sunkumų, Džadsonas nenuleido rankų ir 1823-iųjų birželį į birmiečių kalbą baigė versti Krikščionių graikiškuosius raštus. Vėliau Birma įsivėlė į karą ir Džadsonas buvo apkaltintas šnipinėjimu. Jį įmetė į kalėjimą ir sukaustė trimis poromis geležinių grandinių, o kad negalėtų judėti, prirakino prie ilgo stiebo. „Vos Džadsonui buvo leista susitikti su žmona ir pasikalbėti angliškai, vyras pirmiausia jos paklausė apie Naujojo Testamento vertimo rankraštį“, — rašė Fransis Vailandas knygoje apie Džadsono gyvenimą (išėjo 1853 metais). Bijodama, kad rankraščiui, kuris buvo užkastas po namu, pakenks drėgmė ir pelėsiai, En sukimšo jo lapus į pagalvę, ją užsiuvo ir perdavė savo vyrui į kalėjimą. Nors aplinkybės buvo be galo sunkios, rankraštis išliko.

Praleidęs kalėjime daug mėnesių, Džadsonas išėjo į laisvę. Tačiau laime džiaugėsi neilgai. Tais pat metais En susirgo ūmia karštlige ir išsikankinusi kelias savaites mirė. Vos po šešių mėnesių dukrelę Mariją, tik dvejų metukų, irgi pakirto nepagydoma liga. Baisiai sielvartaudamas Džadsonas vis dėlto tęsė savo darbą. Visą Bibliją jis baigė 1835 metais.

Ar myli Dievo Žodį?

Meilė Dievo Žodžiui, parodyta šių vertėjų, nėra kažkas nauja. Senovės Izraelyje psalmininkas giedojo Jehovai Dievui: „Kaip aš myliu Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną“ (Psalmyno 119:97, Brb). Biblija nėra vien įspūdingas literatūros kūrinys. Joje užrašyta svarbi žinia. Ar stengiesi Dievo Žodį skaityti reguliariai? Jeigu jį skaitai ir pritaikai, ką sužinai, tikrai būsi „palaimintas už savo darbą“ (Jokūbo 1:25).

[Išnaša]

[Anotacija 8 puslapyje]

„Anglai Kristaus įstatymą geriausiai supranta angliškai“ (DŽONAS VIKLIFAS)

[Iliustracijos 9 puslapyje]

Viljamas Tindelas ir jo išverstos Biblijos puslapis

[Šaltinio nuoroda]

Tindelas: From the book The Evolution of the English Bible

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Robertas Morisonas ir jo kiniškas Biblijos vertimas

[Šaltinių nuorodos]

In the custody of the Asian Division of the Library of Congress

Robert Morrison, engraved by W. Holl, from The National Portrait Gallery Volume IV, published c.1820 (litho), Chinnery, George (1774-1852) (after)/Private Collection/Ken Welsh/The Bridgeman Art Library International

[Iliustracijos 11 puslapyje]

Adoniramas Džadsonas ir jo birmietiškas Biblijos vertimas

[Šaltinio nuoroda]

Džadsonas: Engraving by John C. Buttre/Dictionary of American Portraits/Dover

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 8 puslapyje]

Viklifas: From the book The History of Protestantism (Vol. I); Biblija: Courtesy of the American Bible Society Library, New York