Teisinga religija skatina puoselėti brolišką meilę
„KAS nemyli, tas nepažįsta Dievo, nes Dievas yra meilė“, — rašoma Biblijoje (1 Jono 4:8, Brb). Taigi teisinga religija turėtų skatinti savo narius puoselėti brolišką meilę.
Daug religijų atlieka išties puikų darbą — rūpinasi ligoniais, pagyvenusiaisiais, vargšais. Jos skatina savo išpažinėjus taikyti apaštalo Jono patarimą: „Jei kas turi šio pasaulio turtų ir, matydamas savo brolį stokojantį, užrakina jam savo širdį, — kaip jame pasiliks Dievo meilė? Mano vaikeliai, nemylėkime žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa“ (1 Jono 3:17, 18, Brb).
O kaip tuomet, kai tautos įsivelia į karą? Ar Dievo priesakas ‘mylėti savo artimą kaip save patį’ taikytinas tik taikos metu ir netenka galios, kada kokios nors šalies vadovas nusprendžia pradėti karą su kita valstybe? (Jėzus pasakė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jono 13:35). Atsakydamas į toliau pateiktus klausimus apie vienos ar kitos religijos vaisius, pamąstykite: „Ar tos religijos išpažinėjai meilę visiems žmonėms visada rodo ne tik žodžiais, bet ir darbais?“
TEMA. Karas
KO MOKO BIBLIJA. Jėzus savo mokiniams įsakė: „Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, [...] darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų“ (Mato 5:44, Brb).
Kada kareiviai atėjo suimti Jėzaus, apaštalas Petras, norėdamas jį apginti, išsitraukė kalaviją. Tačiau Jėzus jam tarė: „Kišk kalaviją atgal, kur jis buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus“ (Mato 26:52).
Apaštalas Jonas rašė: „Taip išaiškėja Dievo vaikai ir velnio vaikai; tas, kuris elgiasi neteisiai, nėra iš Dievo; taip pat tas, kuris savo brolio nemyli. Tokia yra žinia, kurią girdėjote nuo pradžios: mes turime mylėti vieni kitus. Ne kaip Kainas, kuris buvo iš piktojo ir nužudė savo brolį“ (1 Jono 3:10-12).
KLAUSIMAS. Ar ta religija skatina savo išpažinėjus dalyvauti kare?
TEMA. Politika
KO MOKO BIBLIJA. Pamatę, kad Jėzus geba daryti stebuklus, kai kurie panoro jį įtraukti į politiką. Kaip Jėzus tada pasielgė? „Supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną“ (Jono 6:15).
Kai Jėzų suėmė ir melagingai apkaltino kurstant žmones prieš valdžią, jis pasakė: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio. Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai juk kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Bet mano karalystė ne iš čia“ (Jono 18:36).
Melsdamasis Dievui už savo mokinius Jėzus kalbėjo: „Aš jiems esu davęs tavo žodį, ir pasaulis jų nekentė, nes jie nepriklauso pasauliui, kaip ir aš nepriklausau pasauliui“ (Jono 17:14, Jr).
KLAUSIMAS. Ar ta religija seka Jėzaus pavyzdžiu ir vengia kištis į politiką, nors ir
žino, kad dėl to jos išpažinėjai bus kai kurių politikų nekenčiami?TEMA. Išankstinė nuostata
KO MOKO BIBLIJA. Kai krikščionimis tapo pirmieji neapipjaustyti nežydai, apaštalas Petras pasakė: „Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena“ (Apaštalų darbų 10:34, 35).
Kristaus mokinys Jokūbas pirmojo amžiaus krikščionims rašė: „Mano broliai, nesutepkite mūsų šlovingojo Viešpaties Jėzaus Kristaus tikėjimo atsižvelgimu į asmenis. Štai į jūsų susirinkimą ateina žmogus, auksiniais žiedais apsimaustęs, puikiais drabužiais pasipuošęs, taip pat įžengia vargdienis apskurusiu apdaru. Jūs šokinėjate apie tą, kuris puošniai apsirengęs, ir sakote: ‘Atsisėsk čia patogiai’, o vargdieniui tariate: ‘Pastovėk ten’, arba: ‘Sėskis prie mano kojų’. Argi jūs nesate šališki, argi netampate kreivais sumetimais besivadovaujančiais teisėjais?“ (Jokūbo 2:1-4).
KLAUSIMAS. Ar ta religija moko, kad Dievo akyse visi žmonės lygūs ir kad jos išpažinėjai nė vieno neturėtų vertinti šališkai dėl rasės ar ekonominės padėties?
Kuri religija moko savo išpažinėjus įveikti politinius, rasinius ir ekonominius skirtumus, skaldančius žmones?