Artinkimės prie Dievo

Teisėjas, kuris teisia teisingai

Skaičių 20:2-13

TEISĖJAI kartais nusprendžia šališkai ar per griežtai, tačiau taip niekada nesielgia Jehova Dievas, kuris „myli, kas teisinga“ (Psalmyno 37:28). Jehova yra kantrus, tačiau nėra nuolaidžiaujantis. Jis tvirtai laikosi teisingumo. Apie tai, kokie buvo jo sprendimai kilus ginčui ir maištui, galime perskaityti Skaičių knygos 20 skyriuje.

Izraelitų klajonėms po dykumą baigiantis trūko vandens. * Žmonės pradėjo priekaištauti Mozei ir Aaronui: „Kodėl atvedėte Viešpaties bendriją į šią dykumą mums ir mūsų galvijams numirti?“ (4 eilutė). Jie skundėsi, kad dykuma yra „baisi vieta“, kur nėra nei figų, nei vynuogių, nei granatų — kaip tik šių vaisių prieš daugelį metų izraelitų žvalgai buvo parnešę iš Pažadėtosios žemės, — ir kad nėra „net vandens atsigerti“ (5 eilutė; Skaičių 13:23). Izraelitai, galima sakyti, kaltino Mozę ir Aaroną, kad dykuma ne tokia kaip toji derlinga žemė, į kurią įžengti ankstesnė maištininkų karta nepanoro!

Jehova murmėtojų neatstūmė. Jis liepė Mozei padaryti tris dalykus: paimti lazdą, surinkti žmones ir, ‘jiems matant, įsakyti uolai duoti vandens’ (8 eilutė). Pirmus du nurodymus Mozė įvykdė, bet trečiajam nepakluso. Užuot parodęs tikėjimą Jehova ir kalbėjęs uolai, jis piktai kreipėsi į žmones: „Klausykite, maištininkai! Ar mudu turime iš šitos uolos išgauti jums vandens?“ (10 eilutė, Brb; Psalmyno 106:32, 33). Tada Mozė sudavė du kartus lazda į uolą, ir „pasipylė vandens srautas“ (11 eilutė).

Taigi Mozė su Aaronu padarė didelę nuodėmę. „Judu abu maištavote prieš mane“, — pasakė jiems Dievas (Skaičių 20:24). Kadangi nepakluso Dievo paliepimui, Mozė ir Aaronas patys tapo tuo, kuo apkaltino žmones, — maištininkais. Dievas paskelbė aiškų nuosprendį: Mozė ir Aaronas neįves Izraelio į Pažadėtąją žemę. Gal tokia bausmė buvo per griežta? Ne — dėl keleto priežasčių.

Pirma, Dievas neliepė Mozei kreiptis į žmones ir tuo labiau vadinti juos maištininkais. Antra, Mozė ir Aaronas nepašlovino Dievo. „Neparodėte mano šventumo izraelitų akivaizdoje“, — tarė jiems Dievas (12 eilutė, Brb). Žodžiais „mudu turime [...] išgauti jums vandens“ Mozė tarsi pasakė, kad vandens stebuklingai davė jis su Aaronu, o ne Dievas. Trečia, šis sprendimas derinosi su ankstesniais Dievo nuosprendžiais. Jis buvo nutaręs neleisti senajai maištininkų kartai įeiti į Kanaaną, taigi neleido ten įžengti ir Mozei su Aaronu (Skaičių 14:22, 23). Ketvirta, Mozė ir Aaronas buvo Izraelio vadovai. O tie, kam suteikti didesni įgaliojimai, yra labiau atskaitingi Dievui (Luko 12:48).

Jehova tvirtai laikosi to, kas teisinga. Kadangi Dievas myli teisingumą, neįmanoma, kad jis ką nors nuteistų šališkai ar neteisingai. Iš tikrųjų, toks Teisėjas vertas mūsų pasitikėjimo ir pagarbos.

[Išnaša]