„ŽIŪRĖKITE, kad kas jūsų nepasigrobtų filosofija ir tuščia apgaule, paremta žmonių padavimu.“ Šitaip apaštalas Paulius antroje pirmojo amžiaus pusėje perspėjo savo bendratikius (Kolosiečiams 2:8).

Vis dėlto maždaug antrojo amžiaus viduryje kai kurie krikščionys ėmė nepaisyti Pauliaus perspėjimo ir pradėjo savo įsitikinimus aiškinti remdamiesi senovės filosofų idėjomis. Kodėl jie susiviliojo filosofija? Tie krikščionys norėjo, kad juos pripažintų Romos imperijos šviesuomenė ir taip daugiau žmonių atsiverstų į krikščionybę.

Garsiausias iš tokių krikščionių buvo Justinas Kankinys. Jis tikėjo, jog graikų filosofams Dievo Atstovas apsireiškė gerokai anksčiau nei atėjo žemėn kaip Jėzus. Pasak Justino bei kitų panašias idėjas skleidusių mokytojų, kada krikščionybė persipynė su filosofija ir mitologija, ji pasidarė priimtina visiems žmonėms.

Ir tikrai, tokia Justino Kankinio skleidžiama krikščionybės forma pritraukė nemažai tikinčiųjų. Tačiau iš mitologijos ir filosofijos perėmus vieną mitą teko sukurti jų daugiau — taip atsirado mokymai, kuriuos daugelis laiko krikščioniškais. Kad išsiaiškintume, kaip yra iš tikrųjų, sugretinkime, kas apie tuos mokymus sakoma įvairiuose žinynuose ir ko moko Biblija.