AR TAU yra buvę, kad dėl ko nors nusiminęs norėjai viską mesti? — — * Daug kas esame taip jautęsi. Jaunasis Jeremijas irgi tai patyrė, tačiau užgaulūs kitų žodžiai ar persekiojimai neprivertė jo pasiduoti. Tad pasigilinkime, kodėl Jeremijas — Dievui brangus žmogus — kartą jau norėjo nuleisti rankas.

Tikrasis Dievas, Jehova, išsirinko Jeremiją būti pranašu, kai šis dar nebuvo gimęs. Jeremijas turėjo įspėti žmones, kad jie prarado Dievo palankumą. Ar žinai, ką užaugęs Jeremijas pasakė Jehovai? — — „Aš juk nemoku kalbėti! Esu tik vaikas!“

Kaip manai, ką Jehova jaunajam Jeremijui atsakė? — — Maloniai, bet sykiu tvirtai, tarė: „Nesakyk: ‘Esu tik vaikas!’ Kur tik tave siųsiu, ten eisi, ką tik tau liepsiu, tą kalbėsi! Nebijok nieko.“ Kodėl nebuvo ko bijoti? Jehova patikino: „Aš su tavimi ir tave apsaugosiu“ (Jeremijo 1:4-8).

Vis dėlto, kaip minėjome, kartą Jeremijas prarado drąsą, mat dėl to, kad tarnavo Dievui, žmonės jį išjuokė. Pranašas skundėsi, kad visi iš jo juokiasi, šaiposi ir galiausiai tarė sau: „Užmiršiu [Jehovą]! Jo vardu daugiau nebekalbėsiu!“ Taigi, Jeremijas nusprendė, kad Dievui nebetarnaus. Ar taip ir padarė?

Jeremijas kalbėjo, kad Jehovos žodis yra lyg ugnis, įsiliepsnojusi širdyje, užsklęsta kūne, kad jis visomis jėgomis stengiasi jį nuslopinti, bet nepajėgia (Jeremijo 20:7-9). Taigi, nors kartais pranašą ir apimdavo baimė, meilė Jehovai neleido tai baimei pasiduoti ir viską mesti. Jeremijas nenustojo tarnauti Jehovai, todėl buvo apsaugotas. Kaip?

Jehova liepė Jeremijui perspėti savo tautiečius: jeigu jie nepaliks nedorų kelių, Jeruzalė bus sugriauta. Pranašas pakluso — žmones perspėjo, bet tie ant jo įniršo. „Tas žmogus turi būti nubaustas mirtimi!“ —  sakė jie. Nepaisant to, Jeremijas maldavo jų ‘klausyti Viešpaties, savo Dievo, balso’, taip pat kalbėjo: ‘Gerai pagalvokite: nužudydami mane, nužudysite nekaltą žmogų, nes Dievas siuntė mane jums kalbėti.’ Ar žinai, kas buvo paskui? — —

Biblijoje rašoma: „Tada didžiūnai ir minia pareiškė kunigams ir pranašams: ‘Tas žmogus neturi būti baudžiamas mirties bausme! Viešpaties, mūsų Dievo, vardu jis mums kalbėjo!’“ Taigi, Jeremijas neleido baimei jo užvaldyti, todėl Jehova jį apsaugojo. O dabar pažiūrėkime, kas atsitiko kitam Dievo pranašui, Ūrijui. Šis pasielgė kitaip nei Jeremijas.

Biblijoje sakoma, kad Ūrijas pranašavo Jeruzalei tą patį, ką ir Jeremijas. Tačiau kai karalius Jehojakimas ant jo įniršo, kaip šis reagavo? — — Išsigandęs liovėsi vykdyti Jehovos valią ir pabėgo į Egiptą. Karalius pasiuntė vyrus surasti Ūriją ir parvesti. Ar žinai, ką nedorasis karalius padarė, kai pranašą parvedė? — — Nužudė jį kalaviju! (Jeremijo 26:8-24)

Kodėl, tavo manymu, Jeremiją Dievas apsaugojo, o Ūrijo neišgelbėjo? — — Nors Jeremijas, kaip ir Ūrijas, išsigando, tarnauti Jehovai nenustojo ir nepabėgo. Jeremijas nenuleido rankų. Ko galime iš Jeremijo pasimokyti? — — Kartais gali būti sunku daryti tai, ką Dievas liepia, tačiau būtina visada juo pasitikėti ir jo klausyti.