Biblija keičia žmonių gyvenimą

KAS padėjo buvusiam gaujos nariui, įjunkusiam į marihuaną, įveikti savo blogus įpročius? Kodėl metalistas nusikirpo ilgus plaukus ir pakeitė požiūrį į mėgstamą muziką? Kas paskatino žmogų, nusivylusį religija ir valdžia, tapti Dievo tarnu? Įsiklausykime į šių žmonių pasakojimus.

„Galiausiai blogus įpročius įveikiau“ (PITERIS KAUSANGA).

AMŽIUS: 32

ŠALIS: NAMIBIJA

ANKSČIAU: GAUJOS NARYS, PRIKLAUSOMAS NUO MARIHUANOS

MANO PRAEITIS. Užaugau Kehemu — viename iš keturių didelių Rundu miesto rajonų. Žmonės čia duoną pelnosi pardavinėdami soras, malkas, medžio anglis.

Kai buvau vos dvejų, mirė mama, tad mane užaugino senelė. Gyvenome kukliai. Iš prigimties nesu maištingas, tačiau dėl bendraamžių įtakos prisidariau bėdos. Mokykloje susidėjau su gauja, todėl dažnai įsiveldavau į gatvių muštynes, kibdavau prie žmonių, vogdavau, užsiiminėjau deimantų kontrabanda, įjunkau į svaigalus ir narkotikus. Dukart kalėjau už įsilaužimą ir sukčiavimą.

Dešimtoje klasėje mečiau mokyklą ir galiausiai išvykau iš gimtojo miesto, kuo toliau nuo gaujos. Norėjau viską pradėti iš pradžių. Tačiau narkotikų neatsisakiau, kartais dėl marihuanos cigaretės sukardavau ne vieną kilometrą.

KAIP BIBLIJA PAKEITĖ MANO GYVENIMĄ. 1999-ųjų pradžioje gatvėje sutikau Jehovos liudytojus. Jie praeiviams siūlė leidinius. Mano širdį palietė tai, kad jie su manimi kalbėjo maloniai ir pagarbiai. Perskaitęs gautus leidinius įsitikinau, jog radau teisingą religiją. Ėmiau uoliai gilintis į Bibliją ir netrukus suvokiau, jog norėdamas įtikti Jehovai Dievui turiu gerokai pasikeisti.

Tvirtai nusistačiau, kada mesiu rūkyti, ir sunaikinau visus su rūkymu susijusius daiktus. Be to, paprašiau draugų, kad nesiūlytų  cigarečių ir nerūkytų būdami šalia. Vis dėlto ne viskas ėjosi taip, kaip norėjau. Dukart neiškenčiau — godžiai užtraukiau dūmą. Tačiau per daug nenusiminti man padėjo Patarlių 24:16 užrašytas principas: „Nors teisusis septynis kartus parpuola, jis vėl atsikelia.“ Galiausiai blogus įpročius įveikiau.

Juo geriau pažinau Jehovą, juo labiau troškau, kad jis man taptų artimiausiu draugu. Ypač sujaudino 27 psalmės 10 eilutė: „Nors tėvas ir motina mane paliktų, Viešpats mane priims.“ Toliau tyrinėdamas Bibliją įsitikinau, kokie teisingi šie žodžiai. Jaučiau, kad Jehova man tapo rūpestingu Tėvu.

Be to, nuolat bendravau su Jehovos liudytojais. Mačiau, kad juos visus sieja tikra meilė ir nuoširdi draugystė. Nieko panašaus anksčiau nebuvau patyręs.

KUO DŽIAUGIUOSI. Jehovos ir bendratikių padedamas ėmiau daugiau dėmesio skirti savo išvaizdai, aprangai, elgesiui, kalbai. Mano gyvenimas visiškai pasikeitė. Artimieji džiaugiasi, kad tapau kitoks, ėmė manimi pasitikėti. Dabar esu vedęs ir stengiuosi būti mylintis vyras bei rūpestingas tėvas.

„Mano gyvenimas tapo iš tiesų prasmingas“ (MARKOSAS PAULO DE SOSA).

AMŽIUS: 29

ŠALIS: BRAZILIJA

ANKSČIAU: SUNKIOJO METALO GRUPĖS NARYS

MANO PRAEITIS. Gyvenau Žagvariūnos mieste, San Paulo valstijoje. Tėvai buvo uolūs katalikai. Vaikystėje patarnaudavau per mišias, dėl to bendraklasiai pradinėje mokykloje iš manęs šaipydavosi. Penkiolikos pamėgau sunkųjį metalą. Ėmiau sukinėtis tarp roko dainininkų, užsiauginau ilgus plaukus. 1996-aisiais tėtis padėjo nusipirkti pirmuosius būgnus.

1998 metais mane priėmė viena sunkiojo metalo grupė. Mūsų muzika buvo demoniška ir vulgari, šlovino smurtą. Ji pamažu keitė mano mąstymą, elgesį, pažiūras, dariausi agresyvus ir pagiežingas.

KAIP BIBLIJA PAKEITĖ MANO GYVENIMĄ. Su Jehovos liudytojais pirmą kartą susitikau 1999-aisiais. Jie pasiūlė man studijuoti Bibliją ir aš sutikau, nors didelio noro nejaučiau. Vis dėlto tai, ką sužinojau iš Biblijos, pakeitė mano požiūrį į gyvenimą.

Aplinkiniai mane vadino „ilgaplaukiu“, „roko žvaigžde“, „būgnininku“. Ilgainiui supratau, kad būdamas grupėje tapau savanaudžiu  ir garbėtroška, todėl savimi nusivyliau. Mano taip dievinamų dainininkų gyvenimas pasirodė esąs beprasmis. Galiausiai suvokiau: jei noriu įtikti Jehovai Dievui, turiu atsisakyti sunkiojo metalo ir visko, kas jį lydi, — amoralaus elgesio, stabmeldystės.

Svarsčiau, ar pajėgsiu atsisakyti savo mėgstamos muzikos ir nusikirpti plaukus. Be to, buvau gan ūmus, todėl turėjau išmokti valdytis. Gilindamasis į Bibliją pamačiau, koks mylintis, kantrus ir gailestingas yra Jehova, — taip meilė jam vis stiprėjo. Meldžiausi, kad Jehova padėtų man pasikeisti, ir jis mano maldas išklausė. Pats patyriau, kad „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas“, kaip rašoma Hebrajams 4:12.

Bendraudamas su Jehovos liudytojais įsitikinau, kad jie kitokie. Pirmą kartą gyvenime pamačiau, kokia yra tikra meilė. Ji ypač akivaizdi dideliuose liudytojų sambūriuose. Mane sužavėjo, kaip uolūs savanoriai stengiasi, kad juose būtų gera ir malonu visiems dalyviams.

KUO DŽIAUGIUOSI. Jehovos dėka išmokau susivaldyti. Jaučiu, kad nebesu savanaudis ir pasipūtęs.

Turiu pripažinti — kurį laiką ilgėjausi savo senojo gyvenimo būdo, bet dabar jau nė kiek. Mano gyvenimas tapo iš tiesų prasmingas. Mokausi domėtis, rūpintis kitais ir tuo labai džiaugiuosi.

„Jaučiu didžiulį džiaugsmą rūpindamasis kitais“ (DŽEFRIS NOBLIS).

AMŽIUS: 59

ŠALIS: JUNGTINĖS VALSTIJOS

ANKSČIAU: NUSIVYLĘS RELIGIJA IR VALDŽIA

MANO PRAEITIS. Vaikystė prabėgo Ipsviče, darbininkų mieste prie jūros (Masačusetso valstija). Suaugęs persikėliau į nuošalią Vermonto valstijos vietovę. Ten mudu su drauge, daugumos amerikiečių akimis žiūrint, gyvenome labai asketiškai. Elektros neturėjome, tad būstui pasišildyti ir valgiui išsivirti pasirinkdavome miške malkų. Išvietė buvo lauke, o name vanduo iš krano bėgdavo retai. Nesilaikėme visuomenėje pripažintų normų ir to visiškai neslėpėme. Vienu metu net didžiavausi, kad nesišukavau visą pusmetį.

 Tuo laiku Jungtinės Valstijos buvo įsitraukusios į karą Vietname. Tas faktas nuteikė mane prieš valdžią. Mačiau valdininkų ir religininkų veidmainystę, tad jais nepasitikėjau. Man atrodė, kad žmogus turi pats spręsti, kas gera ir kas bloga, todėl maniau, jog nieko tokio pasivogti, ko man reikia.

KAIP BIBLIJA PAKEITĖ MANO GYVENIMĄ. Su drauge ėmėme skaityti Bibliją, bet mažai ką supratome. Tada dar vartojau narkotikus, tačiau vis bandžiau mesti. Draugė norėjo, kad susituoktume, turėtume vaikų. Kaip tik tuo metu mus aplankė viena Jehovos liudytoja. Ji padėjo mums tyrinėti Bibliją.

Netrukus blogų įpročių atsikračiau, bet pakeisti požiūrį į valdžią nebuvo taip paprasta. Visada viskuo abejodavau. Nuo mažens beveik niekas neribojo mano laisvės, taigi mintis, jog reikės gyventi pagal kieno nors taisykles, mane ne itin žavėjo.

Nors visuomet tikėjau, kad yra Kūrėjas, apie jį turėjau tik miglotą suvokimą. Tačiau studijuodamas Bibliją ėmiau vis geriau pažinti Jehovą Dievą kaip asmenį. Jo reikalavimai, užrašyti Biblijoje, iškart pasirodė aiškūs, konkretūs, ir man nereikėjo spėlioti, ko jis iš manęs tikisi. Taip pat sužinojau, jog Dievas turi tikslą paversti žemę rojumi (2 Petro 3:13). Šios tiesos sužadino manyje norą keistis, kad būčiau tinkamas jam tarnauti.

Man ypač patiko tai, kad Jehovos liudytojai, klausydami Biblijos nurodymų, atsisako prisidėti prie karo veiksmų. Nė viena iš man žinomų religijų nesilaiko tokios pozicijos.

Supratau: jei noriu tarnauti Jehovai, turėsiu daug ką pakeisti. Iš pradžių man visai nesinorėjo rengtis švariai ir tvarkingai kaip Jehovos liudytojai. Nei aš, nei mano draugai neturėjome marškinių, kostiumo, padorių batų, o ką jau kalbėti apie kaklaraištį. Lengva nebuvo, bet nusikirpau plaukus ir ėmiau rengtis kaip pridera. Prisimenu, kaip pirmą kartą ėjau skelbti Biblijos tiesų po namus ir durų lange pamačiau savo atvaizdą. Pasijutau nejaukiai, netgi toptelėjo mintis: „Ką aš padariau?“ Bet laikui bėgant mano naujoji išvaizda man ėmė patikti.

KUO DŽIAUGIUOSI. Vedžiau savo draugę ir iki šiol esame laiminga šeima. Visi trys mūsų vaikai pamilo Jehovą ir jam tarnauja. Taip pat džiaugsmo teikia tai, kad kitiems skelbiu Biblijos tiesas, kurios man padėjo iš esmės pakeisti savo gyvenimą.

Anksčiau didžiavausi, kad nepaisau kitų nuomonės. Dabar jaučiu didžiulį džiaugsmą rūpindamasis kitais ir matydamas, kad ir pats jiems rūpiu.

[Anotacija 26 puslapyje]

„Dėl marihuanos cigaretės sukardavau ne vieną kilometrą“

[Anotacija 28 puslapyje]

„Tai, ką sužinojau iš Biblijos, pakeitė mano požiūrį į gyvenimą“

[Anotacija 29 puslapyje]

„Iš pradžių man visai nesinorėjo rengtis švariai ir tvarkingai kaip Jehovos liudytojai“