Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Jis ieško gėrio žmonių širdyse

Jis ieško gėrio žmonių širdyse

Artinkimės prie Dievo

Jis ieško gėrio žmonių širdyse

1 KARALIŲ 14:13

„VIEŠPATS tiria kiekvieną širdį ir supranta kiekvieną norą bei mintį“ (1 Metraščių 28:9). Šie Jehovos įkvėpti žodžiai rodo, kad mes jam labai rūpime. Kokie dėkingi Jehovai už tai turime būti! Nors darome daug nuodėmių, Jehova mūsų širdyse ieško gero. Tai akivaizdu iš 1 Karalių 14:13 užrašytų jo žodžių apie Abiją.

Abija gyveno tarp nedorų žmonių. Jo tėvas Jeroboamas buvo nuo Jehovos atsimetusios dinastijos galva. * Jehova nusprendė išvalyti Jeroboamo namus, „kaip iššluojamas mėšlas“ (1 Karalių 14:10). Tačiau Dievas norėjo, kad vienas Jeroboamo šeimos narys, Abija, kuris tuo metu sunkiai sirgo, būtų prideramai palaidotas. * Kodėl? Dievas paaiškino: „Iš Jeroboamo namų jame buvo rasta kai kas gera Jehovos, Izraelio Dievo, atžvilgiu“ (1 Karalių 14:1, 12; 14:13, NW). Ką iš šių žodžių sužinome apie Abiją?

Biblija nesako, kad Abija buvo ištikimas Dievo garbintojas. Vis dėlto jis turėjo šiek tiek gėrio ir šis gėris buvo „Jehovos atžvilgiu“. Galbūt Abija ką nors gero padarė dėl Jehovos garbinimo. Rabinų raštuose spėjama, kad Abija nukeliavo į Jeruzalės šventyklą arba pašalino sargybinius, kuriuos tėvas buvo pastatęs, kad šie neleistų izraelitams eiti į Jeruzalę.

Nors nežinome, ką gero padarė Abija, jo gerumas buvo ypatingas. Pirmiausia dėl to, kad buvo nuoširdus — rastas „jame“, tai yra Abijos širdyje. Be to, tą gerumą Abija rodė, nors ir buvo „iš Jeroboamo namų“. Vienas dvasininkas rašė: „Labai pagirtina, kai žmonės išlieka geri gyvendami blogoje aplinkoje ar šeimoje.“ Pasak kito, Abijos gerumas buvo taip „aiškiai matomas [...], kaip kad žvaigždės tamsiame danguje yra ryškesnės arba kedrai belapių medžių miške gražesni“.

Tačiau, svarbiausia, iš 1 Karalių 14:13 užrašytų žodžių sužinome nuostabią tiesą apie patį Jehovą: jis tiria mūsų širdis. Prisiminkite, kai kas gera Abijos širdyje „buvo rasta“. Jehova, matyt, tyrinėjo Abijos širdį ir čia rado kruopelytę gero. Pasak vieno rašytojo, Abija, lyginant su jo namiškiais, buvo vienintelis „perlas akmenukų krūvoje“. Jehova brangino tos nedoros šeimos nario gerumą ir jam atlygino — parodė gailestingumą.

Argi ne džiugu, kad Jehova, nepaisydamas mūsų silpnybių, ieško mumyse gero ir suradęs labai vertina? (Psalmyno 130:3) Tai žinodami turėtume trokšti artintis prie Jehovos — Dievo, atidžiai tiriančio mūsų širdį, kad rastų bent šį tą gero.

[Išnašos]

^ pstr. 2 Jeroboamas šiaurinėje dešimties giminių karalystėje įvedė veršio garbinimą, kad žmonės neitų į Jeruzalę šventykloje garbinti Jehovos.

^ pstr. 2 Biblijos laikais nebūti deramai palaidotam reiškė Dievo nemalonę (Jeremijo 25:32, 33).