Biblija keičia žmonių gyvenimą

KAS vyrui iš Škotijos suteikė daugiau džiaugsmo negu sėkminga karjera? Kas padėjo vyriškiui iš Brazilijos liautis elgtis amoraliai ir mesti rūkyti kreką? Kaip be saiko geriantis vyras iš Slovėnijos atsikratė šio įpročio? Štai ką jie patys apie tai pasakoja.

„Gyvenime man, rodos, nieko netrūko“ (DŽONAS RIKETSAS).

GIMIMO METAI: 1958

ŠALIS: ŠKOTIJA

ANKSČIAU: KLESTINTIS VERSLININKAS

MANO PRAEITIS. Augau pasiturinčioje šeimoje. Tėvas buvo britų armijos karininkas, todėl daug keliavome. Be Škotijos, dar gyvenome Egipte, Vokietijoje, Kenijoje, Malaizijoje, Airijoje ir Kipre. Nuo aštuonerių lankiau internatines mokyklas Škotijoje. Užaugęs baigiau Kembridžo universitetą.

Dvidešimties pradėjau aštuonerių metų karjerą naftos pramonėje. Iš pradžių dirbau Pietų Amerikoje, vėliau Afrikoje, tada persikėliau į vakarinę Australijos dalį. Australijoje įkūriau investicinę firmą. Vėliau ją pardaviau.

Gautos pajamos buvo tokios didelės, kad į „pensiją“ galėjau išeiti keturiasdešimties. Atsirado begalės laisvo laiko, tad nusprendžiau pakeliauti. Du kartus leidausi į kelionę motociklu po visą Australiją, paskui keliavau aplink pasaulį. Gyvenime man, rodos, nieko netrūko.

KAIP BIBLIJA PAKEITĖ MANO GYVENIMĄ. Dar prieš parduodamas savo verslą norėjau kažkaip atsidėkoti Dievui už gerą gyvenimą. Jaunystėje ėjau į anglikonų bažnyčią, tad nusprendžiau vėl pradėti ją lankyti. Tačiau bažnyčia mažai temokė iš Biblijos. Po to ėmiau bendrauti su mormonais, bet tai, kad jie beveik nesiremia Biblija, mane nuo jų atgrasė.

Vieną dieną į mano duris pasibeldė Jehovos liudytojai. Išsyk pamačiau, kad savo mokymus jie grindžia tik Biblija. Viena ištraukų, kurias jie man perskaitė, buvo 1 Timotiejui 2:3, 4. Ten rašoma, jog Dievas „trokšta, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų aiškų tiesos pažinimą“. Man padarė įspūdį, kad liudytojams svarbus ne šiaip koks pažinimas, bet aiškus pažinimas, pagrįstas Biblija.

Studijuodamas Bibliją su Jehovos liudytojais, kaip tik tokį pažinimą ir įgijau. Štai sužinojau, kad Dievas ir Jėzus nėra kažkokios paslaptingos Trejybės dalis; jie yra du atskiri asmenys (Jono 14:28; 1 Korintiečiams 11:3).  Kaip gera buvo išsiaiškinti šią paprastą tiesą! Iš pradžių net susierzinau, kad praeityje buvau skyręs tiek laiko ir jėgų suprasti tai, ko suprasti niekada nebuvo įmanoma.

Greitai pradėjau lankyti Jehovos liudytojų sueigas. Liudytojų draugiškumas ir aukštos jų dorovės normos mane pribloškė — atrodė, kad jie kone šventieji. Nuoširdi, tikra jų meilė įtikino mane, kad radau teisingą religiją (Jono 13:35).

KUO DŽIAUGIUOSI. Po to, kai pasikrikštijau, susipažinau su nuostabia moterimi Diana. Ji užaugo Jehovos liudytojų šeimoje ir jos puikios savybės mane sužavėjo. Kiek vėliau susituokėme. Dianos draugystė ir parama — tikra dovana nuo Jehovos.

Kartu su Diana labai panorome persikelti į teritoriją, kur trūksta gerosios naujienos skelbėjų. Taigi 2010-aisiais persikėlėme į Centrinę Ameriką, tiksliau į Belizą. Čia mes skelbiame žmonėms, kurie myli Dievą ir yra ištroškę Biblijos pažinimo.

Dabar, kai žinau tiesą apie Dievą ir jo Žodį, Bibliją, jaučiu vidinę ramybę. Būdamas visalaikis evangelizuotojas džiaugiuosi, kad galėjau padėti daugeliui žmonių sužinoti Biblijos mokymus. Nėra nieko maloniau, nei stebėti, kaip Biblijos tiesa padeda žmonėms rasti gyvenime daugiau laimės, kaip kad padėjo ir man. Pagaliau radau geriausią būdą, kaip atsidėkoti Dievui už man dovanotą puikų gyvenimą.

„Jie buvo man labai geri“ (MAURISIJUS ARAUŽU).

GIMIMO METAI: 1967

ŠALIS: BRAZILIJA

ANKSČIAU: GYVENO PALAIDAI

MANO PRAEITIS. Užaugau ramiame San Paulo valstijos miestelyje Avarė. Dauguma gyventojų čia yra paprasti darbininkai.

Tėvas mirė, kai mama laukėsi manęs. Vaikystėje, mamai kur nors išėjus, apsirengdavau jos drabužiais. Perėmiau moteriškas manieras, todėl žmonės pradėjo mane laikyti gėjumi. Ilgainiui ėmiau lytiškai santykiauti su kitais berniukais ir vyrais.

Dar nesulaukęs nė dvidešimties sekso partnerių — tiek vyrų, tiek moterų — ieškodavau kur tik galėjau: baruose, naktiniuose klubuose, netgi bažnyčiose. Per karnavalus persirengdavau moterimi ir šokdavau sambos paraduose. Buvau labai populiarus.

Tarp mano draugų buvo gėjų, prostitučių ir narkomanų. Kai kurie pastūmėjo mane pabandyti kreko ir greitai tapau nuo jo priklausomas. Kartais jį rūkydavome kiaurą naktį, o kartais nuo kitų atsiskyręs traukdavau ištisą dieną. Tapau toks išsekęs ir liesas, jog žmonės manė, kad sergu AIDS.

KAIP BIBLIJA PAKEITĖ MANO GYVENIMĄ. Maždaug šiuo laikotarpiu susitikau su  Jehovos liudytojais. Jie buvo man labai geri. Viena Biblijos eilučių, kurią jie perskaitė, buvo Romiečiams 10:13, kur rašoma: „Kiekvienas, kas tik šauktųsi Jehovos vardo, bus išgelbėtas.“ Iš tų žodžių supratau, kaip svarbu vartoti Jehovos vardą. Ne kartą yra buvę, kad visą naktį rūkęs kreką ryte atsidarydavau langą, pažvelgdavau į dangų ir su ašaromis akyse melsdavau Jehovą padėti.

Mano mamai buvo labai skaudu matyti, kaip narkotikai pamažu griauna mano gyvenimą. Gailėdamas jos nusprendžiau liautis juos vartojęs. Netrukus po to priėmiau liudytojų pasiūlymą studijuoti Bibliją. Liudytojai patikino mane, kad jei studijuosiu, išsivaduoti iš narkotikų liūno bus lengviau. Tai buvo tikrų tikriausia tiesa!

Studijuodamas Bibliją supratau, kad turiu iš pagrindų pakeisti savo gyvenseną. Ypač sunku buvo atsikratyti homoseksualizmo, nes taip elgiausi beveik visą savo gyvenimą. Viena, kas padėjo, buvo tai, kad pakeičiau aplinką. Nutraukiau ryšius su senais draugais, nustojau vaikščioti į barus ir naktinius klubus.

Nors kelias iki tokių permainų buvo nelengvas, paguodos man suteikė žinojimas, kad Jehovai aš rūpiu ir kad jis supranta, kaip man sunku (1 Jono 3:19, 20). 2002-aisiais galutinai atsikračiau homoseksualios elgsenos ir tais pačiais metais pasikrikštijau kaip Jehovos liudytojas.

KUO DŽIAUGIUOSI. Tokie pokyčiai labai nustebino mano mamą, tad ji irgi ėmė studijuoti Bibliją. Deja, vėliau ją ištiko insultas. Tačiau ji ir toliau ugdosi meilę Jehovai ir Biblijos tiesai.

Pastaruosius aštuonerius metus tarnauju visalaikiu evangelizuotoju, kitaip sakant, didumą savo laiko skiriu mokyti žmones Biblijos tiesų. Prisipažįstu, kartais mane dar užplūsta netinkamos mintys ir troškimai. Bet žinodamas, kad Jehova džiaugiasi, kai jo tarnai tokiems troškimams nepasiduoda, įgaunu jėgų ir drąsos.

Artindamasis prie Jehovos ir jo mokymus taikydamas savo gyvenime, labiau pasitikiu savimi. Šiandien galiu drąsiai pasakyti: aš — laimingas žmogus.

„Buvau statinė be dugno“ (LUKA ŠUCAS).

GIMIMO METAI: 1975

ŠALIS: SLOVĖNIJA

ANKSČIAU: GIRTUOKLIS

MANO PRAEITIS. Gimiau Slovėnijos sostinėje Liublianoje. Mano vaikystė buvo laiminga, iki suėjo ketveri. Tada nusižudė mano tėtis. Po šios tragedijos mama turėjo labai sunkiai dirbti, kad išmaitintų du augančius berniukus — vyresnį mano brolį ir mane.

Penkiolikos persikėliau pas močiutę. Man čia patiko, nes kaimynystėje gyveno nemažai mano draugų. Be to, turėjau daugiau laisvės, nei  gyvendamas su mama. Kai man buvo šešiolika, susidėjau su žmonėmis, kurie savaitgaliais mėgo išgėrinėti. Užsiauginau ilgus plaukus, iš mano aprangos buvo matyti, kad esu maištingos dvasios, vėliau pradėjau rūkyti.

Išbandžiau įvairius narkotikus, bet daugiausia malonumo teikė alkoholis. Greitai pastebėjau, kad išgerti vieną kitą taurę vyno nebeužtenka, reikia viso butelio ar daugiau. Meistriškai išmokau neišsiduoti, kiek girtas iš tikrųjų esu. Kartais tik alkoholio kvapas išduodavo, kad esu išgėręs. Tačiau net ir tada niekas nesuprasdavo, kad esu išlenkęs gal kelis litrus vyno ar alaus ir dar užsigėręs degtine.

Daugybę kartų po nakties diskotekoje būtent aš padėdavau draugams išstovėti ant kojų, nors greičiausiai alkoholio būdavau suvartojęs dvigubai daugiau nei jie. Sykį nugirdau, kaip vienas iš draugų pavadino mane statine be dugno. Šitaip Slovėnijoje žeminančiai sakoma apie žmogų, kuris gali išgerti daugiau už kitus. Tie žodžiai mane labai užgavo.

Tada ėmiau rimtai mąstyti apie savo gyvenimą. Mane prislėgė mintys, kad esu nieko vertas. Rodės, viskas, kuo gyvenime užsiimu, neturi prasmės.

KAIP BIBLIJA PAKEITĖ MANO GYVENIMĄ. Netrukus pastebėjau, kad vieno bendraklasio elgesys pasikeitė. Jis pasidarė daug ramesnio būdo. Man buvo labai įdomu sužinoti, kas bendraklasį taip pakeitė, tad pasikviečiau jį į kavinę. Mums bekalbant jis pasakė, kad pradėjo su Jehovos liudytojais studijuoti Bibliją. Šį tą, ką iš jų sužinojo, jis papasakojo ir man. Viskas, ką išgirdau, buvo iki tol negirdėta, nauja, mat apie Dievą vaikystėje manęs niekas nemokė. Pradėjau lankyti Jehovos liudytojų sueigas ir studijuoti su jais Bibliją.

Tyrinėdamas Šventąjį Raštą sužinojau daugybę tiesų, skatinančių susimąstyti ir veikti. Pavyzdžiui, Biblijoje perskaičiau, kad gyvename „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1-5). Dar sužinojau, kad Dievas netrukus pašalins visus piktadarius, o geriems žmonėms leis amžinai džiaugtis gyvenimu žemės rojuje (Psalmyno 37:29). Tada manyje įsižiebė troškimas susitvarkyti savo gyvenimą, kad ir aš galėčiau būti tarp tų gerų žmonių.

Apie Biblijos tiesas pradėjau pasakoti ir savo draugams, bet dauguma jų šaipėsi iš manęs. Tačiau tai išėjo tik į naudą. Tokia jų reakcija padėjo man suvokti, kad jie nėra tikri draugai. Dar supratau, jog per tuos žmones, su kuriais bendravau, ir pradėjau gerti. Juk visą savaitę jie gyveno dėl savaitgalio — kad tik vėl galėtų prisigerti.

Nutraukiau visus ryšius su anais žmonėmis ir pradėjau artimai bendrauti su Jehovos liudytojais. Jų draugijoje galėjau augti dvasiškai, radau paguodos šaltinį. Šie žmonės juk nuoširdžiai myli Dievą ir visada stengiasi elgtis taip, kaip jis liepia. Ilgainiui man pavyko ištrūkti iš girtavimo pančių.

KUO DŽIAUGIUOSI. Kad jausčiausi laimingas, dabar man nebereikia svaigalų, ir už tai esu dėkingas Jehovai. Net neįsivaizduoju, kas būtų, jei ir toliau būčiau gyvenęs, kaip įpratęs. Nė kiek neabejoju, kad dabar gyvenu daug geresnį gyvenimą.

Pastaruosius septynerius metus tarnauju Jehovos liudytojų filiale Slovėnijoje. Tai man yra didžiulė garbė. Pažinęs Jehovą ir atsidėjęs jo tarnystei, be abejonės, įprasminau savo gyvenimą.