„DIEVAS yra dvasia“, nematoma žmogaus akimis (Jono 4:24). Tačiau Biblijoje rašoma, jog kai kurie žmonės tam tikra prasme Dievą yra matę (Hebrajams 11:27). Kaip tai įmanoma? Ar išties galima matyti „neregimąjį Dievą“? (Kolosiečiams 1:15)

Šią situaciją palyginkime su žmogaus, aklo nuo prigimties. Ar dėl aklumo jis visiškai negali suvokti jį supančio pasaulio? Ne visai taip. Aklieji informaciją gauna kitokiais būdais ir to pakanka, kad suvoktų žmones, daiktus ir aplinką. „Regime ne akimis, o protu“, — pasakė vienas aklasis.

Panašiai yra ir su mumis, — nors akimis Dievo nematome, jį galime regėti „širdies akimis“ (Efeziečiams 1:18). Apsvarstykime tris būdus.

Aklajam sustiprėja kiti pojūčiai, pavyzdžiui, klausa, lytėjimas. Šitaip jis suvokia daiktus, kurių negali matyti. Panašiai ir mes, fiziniais pojūčiais pažindami aplinkinį pasaulį, suvokiame nematomą Dievą, visa ko Kūrėją. „Jo neregimosios ypatybės, tai yra jo amžinoji galybė ir dievystė, aiškiai matomos nuo pat pasaulio sukūrimo“ (Romiečiams 1:20).

Štai kad ir mūsų planeta. Žemė taip unikaliai sukurta, jog mes joje ne tik egzistuojame, bet ir mėgaujamės gyvenimu. Kaip džiugina švelnus vėjelis, saulės šiluma, sultingas vaisius ar melodinga paukščių giesmė! Argi šios dovanos neatskleidžia Kūrėjo rūpestingumo, gerumo ir dosnumo?

O ką apie Dievą galime sužinoti stebėdami visatą? Viena, dangūs byloja apie Dievo galią. Naujausi moksliniai atradimai rodo, jog visata ne tik plečiasi — šis procesas spartėja! Kai žvelgiate į nakties dangų, pamąstykite, kokia jėga verčia visatą plėstis — ir vis greičiau? Biblijoje rašoma, jog Kūrėjas yra beribės jėgos šaltinis (Izaijo 40:26). Stebint kūriniją akivaizdu, kad Dievas yra „Visagalis — [...] didingas jėga“ (Jobo 37:23).

Dviejų silpnaregių vaikų mama aiškina: „Vienas iš pagrindinių aklųjų mokymo būdų yra kalba. Turi jiems nepaliaujamai pasakoti viską, ką matai ir girdi, nes esi jų akys.“ Panašiai ir „Dievo joks žmogus niekada nėra matęs“, bet jo Sūnus, Jėzus, „Tėvui prie krūtinės esantis [...] apie jį papasakojo“ (Jono 1:18). Būdamas pirmasis Dievo kūrinys, Jo viengimis Sūnus, Jėzus, tapo mūsų „akimis“. Jis — patikimiausias informacijos apie nematomą Dievą šaltinis.

Atkreipkime dėmesį į keletą dalykų, ką apie Dievą paaiškino Jėzus, su juo praleidęs visą amžinybę:

• Dievas nenuilstamai darbuojasi. „Mano Tėvas darbuojasi iki šiolei“ (Jono 5:17).

• Dievas žino mūsų poreikius. „Jūsų Tėvas, dar jums neprašius žino, ko jums reikia“ (Mato 6:8).

•  Dievas geraširdiškai mumis rūpinasi. „Jis leidžia savo saulei tekėti blogiems ir geriems žmonėms, siunčia lietų teisiesiems ir neteisiesiems“ (Mato 5:45).

• Dievas brangina kiekvieną iš mūsų. „Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir vis dėlto nė vienas iš jų nekris žemėn be jūsų Tėvo žinios. O jūsų net visi galvos plaukai suskaičiuoti. Taigi nebijokite — jūs vertesni už daugybę žvirblių“ (Mato 10:29-31).

Aklieji dažnai aplinką suvokia kitaip nei regintieji. Aklas žmogus šešėlį įsivaizduoja ne kaip saulės neapšviestą, o kaip vėsią, jos nesušildytą vietą. Kaip aklasis, kuris nemato nei šešėlio, nei šviesos, taip ir mes savarankiškai negalime suprasti, koks yra Jehova. Todėl Dievas leido pažinti žmogų, kuris tobulai atspindėjo Jo savybes ir asmenybę.

Tas žmogus buvo Jėzus (Filipiečiams 2:7). Jis ne tik kalbėjo apie savo Tėvą, bet ir parodė, koks Dievas yra. Jėzaus mokinys Pilypas paprašė: „Viešpatie, parodyk mums Tėvą.“ Jėzus jam atsakė: „Kas matė mane, matė ir Tėvą“ (Jono 14:8, 9). Kaip mes, žvelgdami į Jėzų, galime „matyti“ Tėvą?

Jėzus buvo šiltas, nuolankus ir prieinamas (Mato 11:28-30). Prie tokio asmens žmones traukte traukė. Jėzus atjautė liūdinčius ir džiaugėsi su besidžiaugiančiais (Luko 10:17, 21; Jono 11:32-35). Skaitydamas apie Jėzų Biblijoje arba klausydamasis jos ištraukų, pabandykite įsivaizduoti, kaip viskas vyko. Jei apmąstysime, kaip Jėzus elgėsi su žmonėmis, aiškiau „regėsime“, kokia nuostabi asmenybė Dievas yra, ir norėsime prie jo artintis.

Apie tai, kaip aklieji suvokia pasaulį, vienoje knygoje teigiama: „Aklas žmogus informaciją iš įvairių šaltinių (per lytėjimą, uoslę, klausą ir kita) renka po krislelį ir tai kažkaip sujungia į visumą.“ Panašiai ir mes, stebėdami Dievo kūriniją, skaitydami, ką apie jį yra pasakęs Jėzus, analizuodami, kaip jis atspindėjo savo Tėvo savybes, susidarome vientisą paveikslą, koks yra Jehova. Tuomet jis tampa kur kas realesnis.

Tą patyrė ir senovės laikais gyvenęs Jobas. Iš pradžių jis kalbėjo tai, ko nesuprato (Jobo 42:3). Bet gerai apmąstęs Dievo kūrinijos stebuklus, Jobas buvo paskatintas pasakyti: „Buvau girdėjęs gandus apie tave, bet dabar mano akys mato tave“ (Jobo 42:5).

Taip galite pasijusti ir jūs. „Jeigu ieškosi [Jehovos], jis leis tau save surasti“ (1 Metraščių 28:9). Jehovos liudytojai mielai jums padės ieškoti neregimojo Dievo ir jį surasti.