Namibijos Aukščiausiasis Teismas patvirtino paciento teisę pačiam apsispręsti, kas gali būti daroma su jo kūnu, ir teisę į asmens autonomiją renkantis gydymą. Teismas taip pat pripažino, kad Valios pareiškimo dokumentas turi juridinę galią, nes jame pacientas išreiškia savo valią dėl gydymo.

Byla, kurią nagrinėjo Aukščiausiasis Teismas, buvo susijusi su Jehovos liudytojos Efiginijos Sementės sveikata. Laukdamasi trečio vaiko E. Sementė savo gydytojui pranešė, kad dėl religinių įsitikinimų atsisako kraujo perpylimo. Taip pat įteikė jam dokumentą Neterminuotas valios pareiškimas ir atstovo įgaliojimas. Jame E. Sementė aiškiai pareiškė atsisakanti kraujo perpylimo ir paskyrė savo vyrą atstovauti jai gydymo klausimais, jei pati dėl sveikatos būklės sprendimo priimti negalėtų.

2012 metų rugsėjo 8-ąją Efiginija pagimdė mergaitę, bet po to jai pačiai prireikė operacijos. Jos vyras, atstovaujantis jai gydymo klausimais, tam neprieštaravo. Tačiau operuojant kilo komplikacijų, ir gydytojas norėjo skirti kraujo perpylimą. Efiginijos vyras, gerbdamas žmonos valią, išreikštą dokumente, su tuo nesutiko. Gydytojas sėkmingai atliko operaciją be kraujo perpylimo, bet moteriai smarkiai nukrito hemoglobino lygis.

2012 metų rugsėjo 13-ąją, kai E. Sementė sveiko po operacijos, jos vyresnysis brolis kreipėsi į teismą prašydamas paskirti jį sesers juridiniu atstovu, kad jos gydymo klausimais rūpintųsi jis, o ne jos vyras. Nors nei Efiginijai, nei jos vyrui apie jos brolio pareiškimą nebuvo pranešta, teismas, jiems nedalyvaujant, tą klausimą apsvarstė ir nusprendė juridiniu atstovu paskirti brolį. Paskui šis paprašė medikų, kad seseriai, nepaisant jos valios, būtų padarytas kraujo perpylimas. Tačiau moteris kategoriškai atsisakė ir jų mėginimams pasipriešino, tad kraujas jai nebuvo perpiltas.

Sužinojusi, kad teismas paskyrė jos brolį juridiniu atstovu, E. Sementė nedelsdama padavė prašymą tą nutarimą atšaukti. Ji rėmėsi tuo, kad kai brolis kreipėsi į teismą, ji buvo sveiko proto, galinti atsakyti už savo veiksmus. Be to, brolio reikalavimas perpilti jai kraują prieštarauja jos įsitikinimams ir pažeidžia teisę pačiai apsispręsti, kas gali būti daroma su jos kūnu. Teismas tą prašymą atmetė ir leido broliui toliau būti jos atstovu.

Nors Efiginijos gydytojas tvirtino, kad be kraujo perpylimo ji neišgyvens, taikant bekraujus gydymo metodus jos sveikata pasitaisė ir 2012 metų rugsėjo 26-ąją ji buvo išleista iš ligoninės. Tačiau teismas jos brolį juridiniu atstovu buvo paskyręs neribotam laikui. Laikydama tai pagrindinių žmogaus teisių ir teisės į asmens autonomiją pažeidimu, E. Sementė kreipėsi į Namibijos Aukščiausiąjį Teismą.

2015 metų birželio 24-ąją Namibijos Aukščiausiasis Teismas apgynė E. Sementės pagrindines teises ir anuliavo sprendimą dėl jos brolio atstovavimo. Aukščiausiojo Teismo nuomone, „visiškai nepateisinama“ tai, kad teismas nagrinėjo bylą ir brolį paskyrė atstovu nieko nepasakęs apie tai E. Sementei ir jos vyrui.

Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad Namibijos Konstitucija, remdamasi paciento autonomija, garantuoja teisę į asmens laisvę ir orumą. Teismas pareiškė: „Paciento autonomijos principas leidžia suprasti, kad prie pagrindinių žmogaus teisių priskiriama ir teisė pačiam asmeniui apsispręsti, kas gali būti daroma su jo kūnu. [...] Medikai privalo informuoti pacientus apie rekomenduojamo gydymo naudą ir pavojus, tačiau kokį gydymo kursą rinktis, sprendžia pacientas.“

Pripažinęs, kad E. Sementės atsisakymas kraujo perpylimo yra teisėtas, Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, jog žemesnės instancijos teismas nepakankamai įsigilino į jos Valios pareiškimo dokumentą. Aukščiausiasis Teismas pridūrė: „Raštiškas valios pareiškimas, aiškiai išdėstytas niekam neverčiant ir pasirašytas paciento, galinčio blaiviai mąstyti, neabejotinai patvirtina jo požiūrį į gydymo metodus.“

Aukščiausiasis Teismas taip pat peržiūrėjo klausimą, ar vaiko teisė būti auginamam savo tėvų neapriboja tėvų teisės pasirinkti gydymą. Atsižvelgdamas į tarptautinę teismų praktiką, Teismas priėjo prie išvados, kad „asmens teisė apsispręsti, kas gali būti daroma su jo kūnu, yra neatimama žmogaus teisė, nesvarbu, turi jis vaikų ar ne“.

Namibijos Aukščiausiasis Teismas įtvirtino asmens teisę pačiam apsispręsti, kas gali būti daroma su jo kūnu, ir pripažino, jog iš anksto surašytas medicininis dokumentas yra įrodymas, kad pacientas pasirinko gydymą remdamasis tvirtais įsitikinimais. Pripažindamas teisę į fizinį neliečiamumą ir religijos laisvę, Aukščiausiasis Teismas patvirtino pagrindinę visų Namibijos piliečių teisę į laisvę ir orumą.